Lapkričio 1 d. Vytauto Didžiojo universitete įvyko Nerijaus Pipiro daktaro disertacijos „Arkivyskupo Mečislovo Reinio rašytinis palikimas, grindžiant švietimo ir ugdymo idėjas nepriklausomoje (1918–1940) ir atkurtoje (nuo 1990 m.) Lietuvoje“ (socialiniai mokslai, edukologija) gynimas. Moksliniai vadovai buvo akad. Algirdas Gaižutis ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. dr. Asta Meškauskienė.
Algirdas Gaižutis
Šioje disertacijoje, analizuojant arkivyskupo Mečislovo Reinio rašytinį palikimą Lietuvoje, pasirinkti laikotarpiai nėra atsitiktiniai. XX a. pradžioje Lietuva vadavosi iš carinės Rusijos gniaužtų ir buvo kuriami konceptualūs švietimo sistemos pamatai. Amžiaus pabaigoje, ištrūkus iš ideologinės priklausomybės nuo sovietinės mokyklos, buvo iš naujo kuriama Lietuvos švietimo sistema, atsižvelgiant ne tik į užsienio šalių pažangią patirtį, bet ir į ankstesnius pasiekimus. Nagrinėjant arkivyskupo M. Reinio straipsnius švietimo ir ugdymo temomis, paaiškėjo, kad ugdymo procesą arkivyskupas pristato kaip „sielos darbą“, kuriame dalyvauja šeima, valstybė, bažnyčia, įvairios organizacijos. Arkivyskupo požiūriu, ugdymo proceso esmę sudaro ugdytinio protinių pažintinių galių, valios lavinimas, charakterio, sąžinės, pasaulėžiūros formavimasis. Pasaulėžiūros formavimuisi svarbi gamtos mokslų, filosofijos ir teologijos dermė, atitinkanti dieviškąsias dorybes. Šie trys dėmenys, atviri Don Bosco prevencinei jaunimo ugdymo sistemai, reikalauja kryptingumo, nurodo pedagogiką kaip unikalią asmens augimo aplinką, kurią arkivyskupas M. Reinys, taip pat sujungdamas ir kardinolo Mercier bei rusų mąstytojo V. Solovjovo idėjas, argumentuotai siūlo integruoti į besikuriančią Lietuvos švietimo sistemą. Tautos kultūra, šiuolaikiškumas, humanizmas ir religinė praktika – centrinė viso ugdymo proceso kolona. Arkivyskupo M. Reinio straipsnių švietimo ir ugdymo temomis analizė parodė, kad jis visame ugdymo procese ragina ieškoti jungčių nuo gamtos mokslų, šviečiančių protą ir atsakančių į daugelį pažinimo klausimų, ir filosofijos, apimančios ne tik pažinimą, bet ir tiesą, iki teologijos, per egzistencinių klausimų kėlimą vedančios iki didžiosios Priežasties. Sveikiname naująjį socialinių mokslų daktarą N. Pipirą.
Katalikų dvasininkas, arkivyskupas, teologijos ir filosofijos daktaras, diplomatas, politikas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, sovietų politinis kalinys prof. Mečislovo Reinys gimė 1884 m. vasario 5 d. Madagaskaro kaime Zarasų apskrityje (dabar – Daugailių parapija, Utenos apskritis). Mirė 1953 m. lapkričio 8 d. Vladimiro kalėjime, sovietų Rusijoje.
Dr. Raimundas Kaminskas