Lietuvos pažangos vizijos „Lietuva 2050“ svarstymas artėja pabaigos link.Gruodžio 1 d. Seimo Ateities komitetas aptarė pasiūlymus dėl vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo nuostatų patikslinimo ir redakcinius vizijos teksto pakeitimus. Vizijos teksto naujoje redakcijoje esminių pakeitimų nėra, tačiau yra pluoštas svarbių papildymų ir patikslinimų, dėl kurių pagrindinis komitetas apsisprendė, svarstydamas papildomų komitetų išvadas ir ekspertų, suinteresuotų organizacijų, institucijų ir piliečių pastabas. Siūlomus vizijos „Lietuva 2050“ pakeitimus dar įvertins Valstybės pažangos taryba.
2024 metais didės mokslo darbuotojų atlyginimai. Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais sutarta nuo 2024 m. sausio 1 d. mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžius padidinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – dar 18,7 proc. Pagal priimtus pakeitimus nuo kitų metų pradžios bus taikoma nauja pareiginės algos (atlyginimo) bazė, kuri susieta su 2022 m. vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu ir sieks 1 785,4 euro. Valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose pareiginė alga (bruto) nuo 2024 m. sausio 1 d. vyriausiojo mokslo darbuotojo kils 209–370 eurų, vyresniojo mokslo darbuotojo – 191–284 eurais, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo – 191–218 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 169–205 eurais. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga (bruto) dar papildomai padidės 429–768 eurais, vyresniojo mokslo darbuotojo – 375–607 eurais, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo – 375–464 eurais, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 357–429 eurais.
Pasak iniciatorių, bendras valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslo darbuotojų ir tyrėjų, priimtų į pareigas iki 2024 m. sausio 1 d., darbo užmokesčio augimas per 2024 m. vidutiniškai sieks 30,6 proc. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, svarstomų pokyčių tikslas yra palaipsniui pasiekti, kad 2024 m. šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Lietuvos švietimo tarybos likviduoti negalima. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas lapkričio 29 d. dienos posėdyje išsakė griežtą poziciją dėl Lietuvos švietimo tarybos reikalingumo. Šis klausimas komiteto darbotvarkėje atsirado reaguojant į šių metų lapkričio 20 d. registruotą Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-3322, kuriame vienu iš siūlymų yra numatytas Lietuvos švietimo tarybos likvidavimas, jos funkcijas pavedant vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaromai Bendrojo ugdymo tarybai ir Vyriausybės sudaromai Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybai.
Komitetas primena, kad, siekdamas optimizuoti su švietimu ir mokslu susijusių organizacijų veiklą, jau yra priėmęs sprendimus (Aukštojo mokslo taryba buvo panaikinta, jos funkcijas perduodant Lietuvos mokslo tarybai, pastaroji reorganizuota į Vyriausybei atskaitingą įstaigą);
– atkreipia dėmesį, kad komitetas, siekdamas stiprinti Lietuvos švietimo tarybą, inicijavo ir parengė Tarybos nuostatų pakeitimus, Seimas šiuos pakeitimus patvirtino Seimo nutarimu 2023 m. lapkričio 1 d.;
– pažymi, kad Lietuvos švietimo taryba <…> nėra biudžetinė įstaiga (neturi juridinio asmens statuso), neturi jai skirto biudžeto, Tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais, tačiau Seimui, Vyriausybei ir Prezidento institucijoms Taryba pateikia konsoliduotus su švietimu susijusių organizacijų ir įstaigų deleguotų atstovų ekspertinius pasiūlymus ir pastabas <…>.
Mokytojai buvo apgauti. Mokytojams atnaujinus streiką, socialdemokratai pažymi, kad premjerės ir ministrų teiginys „pinigų nėra“ tėra būdas pasakyti, kad Vyriausybė apgavo pedagogus. Seimo narys socialdemokratas Matas Skamarakas primena, kad Nacionaliniame partijų susitarime įrašytas tikslas mokytojų atlyginimus didinti tiek, kad jie pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio kitais metais. „Tačiau ministras G. Jakštas jau svarsto, kad tai būtų įmanoma nebent tuo atveju, jei labai pagerėtų šalies ekonomikos būklė. Negana to, patį įsipareigojimą dėl 130 proc. ministras yra pavadinęs klaida. Ar šis ministras – savo vietoje?“ – klausia parlamentaras.
Socialdemokratas Eugenijus Sabutis kritikuoja kategorišką ministerijos atsisakymą derėtis su mokytojais: „Valdžia net į kalbas nesileidžia. Ministerijos raštuose profesinei sąjungai kaip kirviu nukirsta: dėl algų, etatų ir klasių mažinimo derybų ir kompromisų nebus! Per dvejus metus realus mokytojų darbo užmokestis net sumažėjo 1,2 proc., nes infliacija per šį laikotarpį siekė 28,3 proc.“
Regionų atskirtis didėja. Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai kreipėsi į susisiekimo ministrą prašydami paaiškinti susidariusią situaciją, kai nuo 2018 iki 2023 m. per pusę sumažėjo tolimojo keleivių vežimo reisų skaičius ir buvo panaikintas trečdalis maršrutų. Tokia situacija didina atokesnių regionų gyventojų atskirtį ir turi neigiamų pasekmių pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Viešojo transporto atgaivinimas ir susisiekimo gerinimas turėtų būti plataus politinio susitarimo tema, nes dabartinė situacija mažina žmonių mobilumą ir apsunkina galimybę gauti būtiniausias paslaugas. „Tarpmiestinių autobusų rinkoje dominuoja du vežėjai, tad apie konkurencijos dėsnių veikimą kalbėti nėra prasmės. Problemoms spręsti reikalinga politinė valia ir iniciatyva. Viešosios, gyventojams būtinos paslaugos negali būti sveriamos vien „apsimoka-neapsimoka“ svarstyklėmis. Jeigu būtina, valstybė savo sąskaita privalo užtikrinti gyventojų mobilumą“, – teigia Seimo narys Tomas Tomilinas. Kitose valstybėse būtini, tačiau vežėjams neapsimokantys maršrutai dažniausiai yra subsidijuojami, kad gyventojai galėtų patogiai susisiekti su didesniais miestais ar regiono centrais. Mokėdama nustatytą subsidiją už nuvažiuotus kilometrus, valstybė gali nustatyti sąžiningą kelionių kainą ir užtikrinti keleivių patogumą. Seimo nario manymu, patogiu susiekimą galima vadinti tik tokiu atveju, jei gyventojai turi galimybę ryte pasiekti darbą, gydymo, užimtumo ar kitą valstybinę įstaigą, o po pietų ar vakare grįžti į namus.
Seimo „Laisvės“ frakciją paliko dr. Silva Lengvinienė. „Sprendimas palikti Laisvės partiją nebuvo lengvas, nors brendo jau ilgą laiką. Jos nariai – jauni, iniciatyvūs ir aktyvūs politikai, bet dirbant kartu išryškėjo, kad partijos prioritetas yra didmiesčių gyventojai, o regionai dažnai paliekami nuošalyje. Turiu pažymėti, kad visą šį laiką girdėjau savo rinkėjus, kurie ragino priimti šį sprendimą ir rinktis labiau regionų gyventojų lūkesčius atitinkančią politinę jėgą. Visa tai įvertinusi ir gerai apgalvojusi, nusprendžiau prisijungti prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir su šia politine jėga dalyvausiu Seimo rinkimuose“, – teigė Seimo narė dr. S. Lengvinienė.