Naujieji metai itin dažnai yra atspirties taškas, kuomet ryžtamės naujiems iššūkiams ir naujiems pokyčiams. Bene populiariausi jų – nuo Naujųjų daugiau judėti ir sveikiau maitintis. Tačiau pastaruoju metu skamba aktyvus raginimas kopti dar vienu laipteliu aukštyn bei prisiimti įsipareigojimą gyventi ekologiškiau ir vartoti atsakingiau, nes tai veiksniai, lemiantys ne tik mūsų pačių, bet ir visos planetos sveikatą bei ateitį.
Sparčiai nykstančios gyvosios rūšys – signalas apie planetai gresiančią ekologinę katastrofą
„Prisiėmus iššūkį gyventi ekologiškiau teks susitaikyti, kad tai kainuos laiko ir pinigų, nes pagaminti ekologišką prekę, pavyzdžiui, natūralios vilnos paltą, kainuoja brangiau nei greitosios mados modelio sintetinę striukę, kad reikės išmokti atsakingai rūšiuoti atliekas, mažinti išmetamų, taigi ir įsigyjamų pakuočių kiekius, taip pat išmokti skolinti ir skolintis daiktus, o atitarnavusiems surasti naujus šeimininkus. Ir, kas ne mažiau svarbu, visais atvejais vadovautis protingumo kriterijais ir bambukinio dantų šepetėlio nesisiųsdinti iš už kelių tūkstančių kilometrų esančios Indonezijos. Užtat kiekvieną akimirką bus galima didžiuotis, kad esame žmonės, prisidedantys prie planetos išgelbėjimo“, – atsisakyti perteklinio vartojimo ragina Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. Anželika Dautartė. Pašnekovė apgailestauja dėl vis dar girdimų abejonių, esą žmonijos veiksmai šiltnamio efekto nesukelia ir klimatui įtakos nedaro, nes jo svyravimai žemėje vyksta nuo neatmenamų laikų.
„Tai tiesa, tačiau pokyčiai niekada nebuvo tokie spartūs. Ir tai esminis skirtumas. Jei iš pastato išimsime vieną plytą, jis, tikėtina, ir toliau stovės, bet jeigu išimsime perdangos plokštę, pastatas grius. Remiantis Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) duomenimis, dėl XX a. prasidėjusių neabejotinai su žmogaus veikla susijusių sparčių klimato pokyčių, buveinių plotų mažėjimo bei kitų priežasčių šiuo metu išnykimas gresia daugiau negu 44000 gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšių, o ES nuo 2015 m. jau išnyko 26 augalų ir gyvūnų rūšys. Ekologiniu požiūriu tai jau katastrofa, nes gamtoje kiekviena rūšis turi savo vietą, o mes dargi nežinome, kuri jų atliko plytos, o kuri – laikančiosios perdangos funkciją“, – galimas klimato kaitos pasekmes vaizdžiai iliustruoja VDU ŽŪA atstovė.
Taromatų ir gertuvių kultūra – žingsnis į ateities ekonomiką
Doc. dr. A. Dautartė primena, kad ES ir viso pažangaus pasaulio strateginis tikslas – vystyti žiedinę ekonomiką, kuri, skirtingai nuo tradicinio modelio „semk žemės išteklius – gamink – išmesk“, remiasi pakartotinio daiktų naudojimo, perdirbimo, skolinimo, dalijimosi principais.
„Indėlis į ekologiškumą prasideda nuo atliekų rūšiavimo. Džiugu, kad lietuviai esame vieni lyderių grąžindami tarą į taromatus. Pernai netgi buvo pasiektas naujas metinis šalies grąžintos taros rekordas – 672 mln. butelių ir skardinių. Mūsų kaimynai latviai šią sistemą įsidiegė tik pernai, o pas mus ji sėkmingai gyvuoja jau nuo 2016 m. Šį rudenį Vilniuje gyventojų patogumui įdiegta dar viena inovacija – viename prekybos centrų pastatytas taromatas, į kurį per 1 min. galima grąžinti net 100 užstato pakuočių. Skaičiuojama, kad į taromatus grįžta 90 proc. taros, pažymėtos užstato sistemos ženklu. Ši sistema išties efektyviai prisideda ir prie aplinkos švarinimo, ir prie žiedinės ekonomikos vystymo – gamybai iš antrinių žaliavų sunaudojama gerokai mažiau išteklių, tad šiuo atveju mažesnės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos“, – dėsto pašnekovė, atkreipianti dėmesį, kad Lietuvoje vandens tarą galime ne tik efektyviai grąžinti, bet jos nė neparsinešti į namus, nes turime ypatingai aukštos kokybės vandentiekio vandenį ir jį galime gerti tiesiai iš čiaupo. „Išties labai džiaugiuosi, kad pas mus vis labiau populiarėja gertuvių naudojimo kultūra“, – kalba doc. dr. A. Dautartė.
Efektyviausias atliekų tvarkymo būdas – neleisti joms susidaryti
VDU Žemės ūkio akademijos atstovė primena, kad siekiant taupyti išteklius, mažinti sąvartynų plotus, prisidėti prie klimato kaitos neutralizavimo, svarbu rūšiuoti ne tik tarą, bet visas atliekas.
Doc. dr. A. Dautartės įsitikinimu, geriausias atliekų tvarkymo principas yra neleisti joms susidaryti. Jei šiuo metu tai neįmanoma, reikia stengtis mažinti pakuočių apimtis. Tam reikėtų pirkti rečiau, bet didesniais kiekiais, įsigyti tik tai, ko iš tiesų reikia, pirkti prekes pakuotėse, kurios gali būti perdirbamos arba kurias galima papildyti (pvz. muilas, pakraunami elektros prietaisų elementai), rinktis koncentruotus produktus, kuriems sunaudojama mažiau pakuotės, pirkti aplinką tausojančias prekes (energiją taupančias lemputes, daiktus iš perdirbtų medžiagų), nenaudoti plastikinių maišelių.
„Puiki pastarojo meto iniciatyva – skatinti vartotojus į parduotuvę atsinešti savus daugkartinio naudojimo maišelius ir apsiperkant atsisakyti vienkartinių. Šių maišelių apmokestinimas 1 ct yra simbolinis, tačiau tai buvo lūžis pirkėjų sąmonėje. Prekybininkai, beje, labai operatyviai ir sėkmingai pritaikę atsiskaitymo kasas prie šios naujovės, skaičiuoja, kad plastikinius maišelius renkasi tik kas trečias pirkėjas“, – džiaugiasi pašnekovė.
Daiktas privalo nugyventi ne vieną gyvenimą
Siekiant ekologiškumo, doc. dr. A. Dautartės teigimu, labai svarbu pasirūpinti atitarnavusių daiktų antruoju gyvenimu ir tik blogiausiu atveju – atsakingu jų utilizavimu.
„Visada atsiras žmonių, kuriems reikės panaudoto stalo, kompiuterio, vaikiškų žaislų ar drabužių. Be abejo, tokios paieškoms reikia laiko, ir tai yra ekologiškumo kaina. Galima atitarnavusius daiktus nugabenti ir į tam skirtas atiduotuvių vietas. Įsigydami kiekvieną naują pirkinį, turėtume pagalvoti, ar mums tikrai jo reikia, ar mūsų vaikai ir anūkai padėkos už šio pirkinio gamyba planetoje padidintą teršalų kiekį. Be to, turėtume įvertinti ir erdvės poreikį pertekliniams daiktams laikyti. Daug daiktų reikalauja daug vietos. Vadinasi, reikia didesnių namų, kurių šildymui sunaudojama daugiau energetinių išteklių“, – kalba pašnekovė, pastebinti, kad atsakingo vartojimo kultūroje vis aktualesnės tampa dalijimosi platformos, besiremiančios principu „ta pati suknelė, bet kita panelė“, populiarėja automobilių, darbo įrankių ir įvairių kitokių daiktų nuoma. Doc. dr. A. Dautartė ragina trumpam reikalingus daiktus drąsiau skolintis bei skolinti ir artimųjų, bičiulių rate, pasinaudoti daiktų nuomos paslaugomis.
Namų ūkių rankose – milžiniškas potencialas
Į klausimą, ar gali pavienių žmonių veiksmai realiai prisidėti prie ekologinės krizės sprendimo, VDU ŽŪA atstovė atsako vienareikšmiu „taip“ – pavieniai namų ūkiai pasaulyje per metus sugeneruoja daugiau nei 2 mlrd. tonų šiukšlių. Vadinasi, atitinkamai gali jų ir sumažinti.
„Deja, žmonėms labai sunku nepasiduoti. Kainų akcijos, išpardavimai, „juodieji“ penktadieniai skatina spontanišką naujų daiktų pirkimą.
Išsivysčiusių šalių, tarp jų ir Lietuvos namų ūkiai, gerokai prisidėtų prie atsakingo vartojimo kultūros vieną dieną per savaitę atsisakydami mėsos ir pakeisdami ją vietiniais ankštiniais produktais, fermentuotomis daržovėmis, nes gyvulininkystės sektorius sukuria apie 16–18 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei reikalauja daugybės resursų: vandens, dirbamos žemės, grūdų. Neteigiu, kad visi staiga turėtume tapti veganais ar vegetarais, bet sutikime, kad 95 kg mėsos, vidutiniškai per metus tenkantys vienam Lietuvos gyventojui, yra daug, ir tai tris kartus viršija rekomendacinę europiečio normą. Todėl nestebina, kad ES pirmaujame ir mirčių dėl širdies kraujagyslių ligų statistikoje“, – apgailestauja pašnekovė.
Labiausiai motyvuota grupė – jaunimas
Lietuvos visuomenę požiūriu į ekologišką gyvenseną doc. dr. A. Dautartė teigia galinti suskirstyti į kelias grupes. Pirmoji būtų nesupratingųjų ir neatsakingųjų tautiečių grupė, kurios įpročius įmanoma pakeisti tik nuobaudų už netinkamą elgseną neišvengiamumu, antroji grupė – tai žmonės, kurie vienoje vartojimo srityje, pavyzdžiui, maisto produktų, renkasi ekologiškumo standartą, tačiau tuo pačiu metu perka greitosios mados drabužius, važinėja taršiais automobiliais, namus šildosi akmens anglimi. Trečioji grupė ekologiškumo siekia hipertrofuotai ir dėl to ne visada elgiasi racionaliai.
Ir dar viena grupė – tai daugiausia jauno amžiaus žmonės, kurie jau vaikų darželiuose dalyvavo atitinkamose ugdymo programose ir šiandien apie atsakingą vartojimą turi daug daugiau žinių nei vyresnioji karta.
„Šios grupės atstovai dažniausiai renkasi ir gan aukšto stojamojo balo reikalaujančias Taikomosios ekologijos studijas mūsų universitete“, – reziumuoja VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto docentė dr. A. Dautartė.
Pašnekovė dalinasi naudingomis nuorodomis:
Daiktų dalijimosi platforma: https://www.stoteledekui.lt/
Antras gyvenimas drabužiams, namų apyvokos daiktams (Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos vartotojai): https://www.vinted.lt/our-platform
Atiduotuvės socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/groups/289114641483617/
Kaip rūšiuoti: https://www.zaliasistaskas.lt/teisingo-rusiavimo-atmintine/