Lapkričio 20 d. išplatintas pranešimas, kad Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo nutarimą dėl Seimui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos „pertvarkos koncepcijos“ patvirtinimo.
Siūloma panaikinti Lietuvos švietimo tarybą, o jos įgaliojimus perduoti kitoms, panašią veiklą vykdančioms įstaigoms. Taip pat siūloma panaikinti, sujungiant į vieną naują įstaigą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK), Etninės kultūros globos tarybą (EKGT), Nacionalinę sveikatos tarybą (NST) ir Nacionalinę šeimos tarybą (NŠT). O naują darinį, sudarytą iš 5 buvusių įstaigų, pavadinti taip: „Nacionalinė gerovės agentūra“.
Prie Seime įregistruoto Seimo nutarimo projekto nepateikti jokie susiję dokumentai: nei aiškinamasis raštas, nei kokių nors ekspertų išvados ar siūlymai. V. Čmilytė-Nielsen savo siūlymą grindžia samprotavimais, esą naikinti siūlomos įstaigos užsiima ne joms priskirta veikla ir neturi visuomenės pasitikėjimo. Noriu paklausti Seimo Pirmininkės, kodėl šiuo klausimu nebuvo kreiptasi į Seimo Kultūros, Švietimo ir mokslo, Sveikatos reikalų komitetus. Kodėl viskas buvo daroma už akių? Tiesa, jei kalbėtume apie ekspertų nuomonę, mes jokių raštiškų išvadų nesame gavę, nebent jūs jas turite. Norint daryti pertvarkas Seime, susijusias su komisijomis, tarybomis, kurios yra atskaitingos Seimui, jo komitetams, privalo būti rengiami klausymai, balsavimai, išklausomos visų šalių nuomonės ir tik tada priimami sprendimai.
Seimo Pirmininkės pasiūlymas nustebino visų komisijų narius. Vieniems sukėlė pažeminimo jausmą, o kitiems – pyktį. Suprantama, kad liberali politika paprasta: kas yra lietuviška, turi tapti „europietiška“ ar „amerikietiška“. Nereikia mums nei tradicijų, nei lietuvių kalbos, nei etninės kultūros, nei tradicinės šeimos. Tai jums sėkmingai sekasi. Galima tik pasidžiaugti, kad kol kas nepavyko dekriminalizuoti narkotikų, įteisinti lytinį ugdymą mokyklose ir įgyvendinti vienos lyties santuokos koncepciją. O kol nesiseka mano paminėti svetimi Lietuvai dalykai, pradėjote naikinti lietuvybę: kalbą, miškus, etnokultūrą.
Kas nutiko, turbūt nebeverta trejus metus iš eilės klausinėti. Tiesiog tokia yra jūsų daugumos politinė valia. Ačiū, kad ne visi dar toje pusėje, nes yra gerbiančių valstybę. Taigi, išformuojant Etninės kultūros globos tarybą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją prie Seimo, automatiškai neteks darbo ir regionuose dirbantys specialistai. Tai dar kartą parodo, kad jums nėra svarbi regioninė politika, jos tradicijos, architektūra ir kt. Taip bus bandoma naikinti tą Lietuvą, kuri labiausiai vargsta, bet drąsiausiai saugo gimtinės tradicijas.
Čmilytė-Nielsen taip pat teigia, kad ekspertinių-patariamųjų institucijų sujungimas beveik trečdaliu sumažins bendrą numatytų etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o skiriamus valstybės biudžeto asignavimus – maždaug 500 tūkst. eurų (nuo 1 819 tūkst. eurų iki 1 300 tūkst. eurų). Jeigu Seimas pritartų tokiems siūlymams, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir kitų įstaigų naikinimas prasidėtų 2024-ųjų II ketvirtį.
Kalbant apie lietuvybę ir lietuvių kalbą, susidaro įspūdis, kad prie minėtos pertvarkos valdantieji artėjo žingsnis po žingsnio. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri patenka į pertvarkos sūkurį, dažnai išreikšdavo nepritarimą liberaliai politikai – svetimų raidžių rašybai asmenvardžiuose ir pan. Susidaro įspūdis, kad jau treji metai ieškoma, kaip pertvarkyti ar panaikinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kurios veikla ir pagrindinis darbas – ginti ir saugoti valstybinį lietuvių kalbos statusą. Manau, kad visa ši pertvarka yra tik pretekstas pateisinti savo vykdomą politiką ir susilaukti mažiau kritikos dėl priimamų sprendimų, kadangi naikinama ne kas kita, o ekspertinės-patariamosios institucijos.
Mes negalime leisti sunaikinti tai, ką šimtmečius kūrė, statė ir už ką kovojo lietuviai. Saugokite mūsų pamatines vertybes – autentiką, lietuvių kalbą ir jos tradicijas. Tokia vedama liberali politika yra grėsmė nacionaliniam saugumui, grėsmė, kad nebeliks nieko lietuviško. Ačiū Lietuvos žmonėms, kurie saugo lietuvišką žodį – vis dar gyvą!
Robertas Šarknickas
Autorius yra Seimo narys, rašytojas, publicistas.