2023 m. lapkričio 24 d. Kaune vyko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) – lietuvių antinacinio, vėliau – antisovietinio pasipriešinimo organizacijos, 80-mečio minėjimas. Minėjimo dalyviai prie Stepono Kairio biusto Aukštaičių gatvėje padėjo gėlių ir uždegė simbolinę žvakutę. VLIK steigėjo sūnus Arvydas Brunius pasidalijo prisiminimais apie savo tėvą Klemensą Brunių (1906–1976). Apie VLIK svarbą šių dienų Lietuvai kalbėjo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Kazys Rimeikis, Kauno liuteronų bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis, doc. dr. Romualdas Povilaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Alumnų klubo prezidentas Džiugas Juknys, Panemunės bendruomenės centro pirmininkas Gediminas Žukauskas. Vasario 16-osios Akto signataro Stepono Kairio atminimo įamžinimo objektus apibūdino dailininkas, kultūros paveldo vertybių specialistas Jonas Lukšė. Renginio dalyviai apsilankė name adresu Parodos g. 21, kur buvo įkurtas VLIK.
dalyviai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriaus būstinėje
VLIK buvo įkurtas 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune. Jį sudarė devyni politinių partijų ir pasipriešinimo organizacijų atstovai: Steponas Kairys, Juozas Audėnas, Adolfas Damušis, Balys Gaidžiūnas, Juozas Katilius, Klemensas Brunius, Bronius Kazlauskas ir kiti. Pirmuoju VLIK pirmininku buvo išrinktas Vasario 16-osios Akto signataras prof. Steponas Kairys (1879–1964).
1944 m. vasario 16 d. VLIK paskelbė deklaraciją „Į lietuvių tautą“. Pagrindinis šio komiteto tikslas buvo okupuotos Lietuvos išlaisvinimas ir jos suvereniteto atkūrimas. 1944 m. balandžio–gegužės mėnesiais gestapui suėmus daugelį VLIK narių, šios organizacijos veikla Lietuvoje nutrūko. 1944 m. spalio 3 d. buvo sudaryta VLIK Delegatūra, veikusi VLIK vardu. 1945 m. kovo 9 d. VLIK oficialiai atkurtas Vokietijoje, iš pradžių Viurcburge (vok. Würzburg), vėliau Roitlingene (vok. Reutlingen).
Senonaitis, Zigmas Kazlauskas
VLIK pirmininku 1945 m. birželio 15 d. išrinktas prelatas Mykolas Krupavičius. 1945 m. liepos 3 d. paskelbta nauja VLIK deklaracija – Viurcburgo posėdžio protokolas, kuriame išdėstyti organizacijos veiklos tikslai ir uždaviniai. 1946 m. liepos 21–26 d. Berne (Šveicarijoje) įvyko VLIK ir egzilinės Lietuvos diplomatinės tarnybos susitikimas. Susitikime nutarta sudaryti egzilinės Lietuvos Vyriausybės funkcijas vykdančią instituciją – Vykdomąją tarybą. Deja, įgyvendinti susitarimo nepavyko dėl skirtingų VLIK ir Lietuvos diplomatų pozicijų svarbiais veiklos klausimais.
Vienas svarbiausių VLIK dokumentų yra „Lietuvių charta“, parengta Augsburge 1949 m. birželio 14 d. ir paskelbta leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“. Chartoje išreikšti lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principai. Charta parengta, kuriant Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB).
1955 m. VLIK persikėlė į JAV, kur atvyko dauguma lietuvių pabėgėlių, ir įsikūrė Niujorke. 1979 m. persikėlė į Vašingtoną. 1964 m. lapkričio 28–29 d. Niujorke vykęs VLIK seimas paskelbė atsišaukimą „Visiems lietuviams“ ir priėmė naują statutą. 1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, VLIK deklaravo lojalumą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Per visą VLIK veiklos istoriją šiai organizacijai yra vadovavę žymūs lietuvių veikėjai: 1943–1945 06 15 – Steponas Kairys; 1945 06 15 – 1955 11 27 – Mykolas Krupavičius; 1955 11 27 – 1957 06 01 – Jonas Matulionis; 1957 06 01 – 1964 02 27 – Antanas Trimakas; 1964 02 27 – 1964 11 29 – Juozas Audėnas; 1964 10 03 – 1964 11 29 – Kipras Bielinis; 1964 11 29 – 1966 12 11 – Vaclovas Sidzikauskas; 1966 12 01 – 1979 03 24 – Juozas Kęstutis Valiūnas; 1979 03 24 – 1992 05 31 – Kazys Bobelis.
Svarbiausia VLIK veikla nacių okupuotoje Lietuvoje buvo informacinė propagandinė. Po karo atsikūręs Vokietijoje, VLIK dėjo pastangas suderinti santykius su egziline Lietuvos diplomatine tarnyba, susitarti veiklos kompetencijos, bendradarbiavimo klausimais, organizavo VLIK ir Lietuvos diplomatų pasitarimus. Komitetas tęsė informacinę propagandinę veiklą: rinko ir platino informaciją apie padėtį Lietuvoje, rengė atsišaukimus ir memorandumus antinacinio pasipriešinimo ir gyventojų pasiruošimo antrajai sovietinei okupacijai klausimais, rūpinosi lietuvių padėtimi pabėgėlių stovyklose, teikė jiems pagalbą emigracijos klausimais.
Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, VLIK tapo antisovietinio pasipriešinimo organizacija, užmezgė ryšius su krašto rezistenciniu judėjimu, organizavo paramą nacių kalėjimuose kalintiems lietuviams politiniams kaliniams, rūpinosi pabėgėlių reikalais, atgaivino Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklą, bendradarbiavo su Lietuvių sąjunga, nustatė šių organizacijų veiklos kryptis ir kompetenciją. VLIK konsulinis agentas Vokietijoje, Viurtemberge (vok. Württemberg) Lietuvos piliečiams išduodavo Lietuvos Respublikos užsienio pasus.
VLIK rengė ir platino pareiškimus, peticijas, memorandumus sovietinės okupacijos, žmogaus teisių pažeidimų, bažnyčios ir tikinčiųjų padėties Lietuvoje bei kitose Baltijos valstybėse klausimais. Rengė Lietuvos istorijai reikšmingų datų minėjimus, prisidėjo organizuojant antisovietines akcijas („Taikos kruizą“, „Baltijos žygį“), buvo vienas iš Baltijos šalių tribunolo Kopenhagoje iniciatorių. Rinko ir platino informaciją apie lietuvių politinius kalinius, disidentus, pabėgėlius iš okupuotos Lietuvos, teikė jiems materialinę ir moralinę pagalbą.
Komitetas prisidėjo organizuojant laidų lietuvių kalba transliavimą per radijo stotis „Amerikos balsas“ ir „Laisvosios Europos radijas“, bendradarbiavo su įvairių radijo stočių lietuviškomis redakcijomis. Organizavo ir koordinavo lietuviškų radijo programų rengimą ir transliavimą per radijo stotis Vatikane, Romoje, Madride (Ispanijoje), Maniloje (Filipinuose).
Dr. Raimundas Kaminskas