Lietuvos Respublikos (1918–1940) sostinė – Kaunas, miestai, miesteliai, kaimai, pakelės, kalvos – buvo puošiami tautine ir valstybės simbolika.
Papuošti pakelės stulpai, bareljefai, paminklai, ženklai, lentelės, obeliskai stiprino to meto Lietuvos gyventojų santykį su gyvenamąja aplinka, tvirtino tapatybę, kėlė nepriklausomos valstybės, patriotizmo ir savo žemės šeimininko jausmus. Sovietiniai okupantai, norėdami nukirsti šią giją, iš viešumos šiuos simbolius šalino, daugelį tų puikių darbų sunaikino.
Tokių simbolių buvo gausu ir to meto Lietuvos širdyje – Kaune. Ypač daug jų puošė Lietuvos karybos istorijos ir tautinės atminties šventovę – 1921 m. atidarytą Vytauto Didžiojo karo muziejų. Vieni iš tokių jaunos Respublikos simbolių buvo Lietuvos miestų (Kauno, Klaipėdos, Vilniaus) ir miestelių herbai, atkeliavę į Karo muziejų 1921–1922 m. 1922-aisiais jie buvo pakabinti ant senojo Karo muziejaus bokšto. 1936 m., atidarius naująjį muziejaus pastatą, herbai papuošė kariljono bokštą.
Spėjama, kad šiuos, kaip ir tuo metu muziejų gautus mažesnius herbus, galėjo nutapyti tapytojas, grafikas ir pedagogas Bronius Šaliamoras (1893–1976). 1920-aisiais pagal Tado Daugirdo (1852–1919) ir Jano Konrado Obsto (1876–1954) piešinius dailininkas nutapė Lietuvos miestų ir miestelių herbų seriją. Skirtingai nei daugelis to meto Lietuvos Respublikos simbolių, šie herbai tebėra saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose. Tiek mažieji miestelių herbai, puošę ekspoziciją muziejaus viduje, tiek didieji miestų herbai, puošę bokštą.
Senąsias tradicijas puoselėjantis Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia į diskusiją: ar verta kariljono bokštą vėl papuošti Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus herbais? Parengta pagal kaunodiena.lt