Kazys Napoleonas Kitkauskas gimė 1931 m. sausio 5 d. Antaduriuose, tuometiniame Molėtų valsčiuje.
1947 m. su kitais klasės draugais dėl išgalvoto kaltinimo buvo suimtas, nuteistas 10-čiai metų ir kalintas Mordovijos griežtojo režimo lageryje, kur išbuvo beveik septynerius metus. Grįžęs 1954 m. į Lietuvą, Kaune baigė Aleksoto II darbo jaunimo vakarinės mokyklos vienuoliktą klasę. 1955 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą ir 1960 m. jį baigė. 1960–1969 m. dirbo Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse, nuo 1966 m. buvo grupės vadovas. 1970–1992 m. Paminklų konservavimo institute buvo grupės vadovas, projekto vyr. architektas, vyriausiasis specialistas.
1972–1977 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto aspirantūroje. 1980 m. apgynė disertaciją architektūros mokslų kandidato laipsniui gauti.1993 m. nostrifikuotas humanitarinių mokslų daktaru. 1994–1996 m. dėstė Vilniaus universitete.
K. N. Kitkauskas 1958–1965 m. (kartu su S. Lasavicku) suprojektavo Vilniaus žemutinės pilies Naujojo arsenalo, 1966–1970 m. (su A. Brusoku ir A. Švabauskiene) – Vilniaus universiteto bibliotekos knygų saugyklos konstrukcines dalis, 1970–1988 m – K. Donelaičio memorialą Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (Karaliaučiaus srityje). 1968–1986 m. vadovavo Vilniaus arkikatedros bazilikos remonto ir priežiūros tyrimams, 1967–1970 m. – Biržų pilies tilto restauravimo darbams, 1987–2001 m. – Vilniaus žemutinės pilies Didžiųjų kunigaikščių rūmų liekanų architektūros tyrimams. 1995–2010 m. buvo Lietuvos valdovų rūmų atstatymo projekto mokslinis vadovas.
1985 m. su R. Budriu, J. Stasiulaičiu, S. Čipkumi surado Antrojo pasaulinio karo metais paslėptą Vilniaus katedros lobyną ir padėjo jį išsaugoti. Paskelbė tyrimų medžiagą apie Vilniaus arkikatedrą ir jos konservavimą (1970, 1975, 1977, 1986 ir 2018). Dalyvavo 5 mokslinėse ekspedicijose, susipažino su Vengrijos, Slovakijos, Čekijos, Austrijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos pilimis. Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Prahoje, Turku, Travemündėje (Vokietija), Malborke, Caddenabijoje (Italija), Liubline ir kitur. Kristijono Donelaičio draugijos (1992–2015), Tautos fondo atstovybės Lietuvoje (1993–2019) pirmininkas.
(dabar – Rusijos valdoma Karaliaučiaus sritis)
Apdovanotas Lietuvos nacionaline premija (1990), Gedimino ordino Karininko (1995) ir Komandoro (1999) kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2018). Parengta pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją ir G. Skamaročiaus pokalbį su sukaktuvininku.