Įvairiapusis požiūris į neurologinių ligų diagnostiką ir gydymą
neurologų asociacijos prezidentu prof. Daliumi Jatužiu. Dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės nuotr.
Praėjusių metų gruodžio 20 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje įvyko Lietuvos neurologų draugijos Vilniaus krašto neurologų seminaras. Kalėdinio seminaro dalyvius ir svečius pasveikino Vilniaus krašto neurologų draugijos pirmininkė dr. Rūta Kaladytė-Lokominienė. Pirmąjį pranešimą „Neurofilamentai neurologinių ligų kontekste“ pristatė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos doktorantė gyd. Vera Taluntienė. Ji pažymėjo, kad neurofilamentų koncentracija kraujo serume ir likvore padidėja įvairiais atvejais: tiek įvykus širdies sustojimui ar patyrus galvos smegenų traumą, tiek ir sergant neurodegeneracinėmis centrinės nervų sistemos ligomis bei kai kurių kitų patologijų atveju. Tačiau didžiausią diagnostinę vertę šis rodiklis turi vertinant išsėtinės sklerozės gydymo efektyvumą ir nustatant šios ligos progresavimą bei diferencijuojant psichikos sutrikimus, pasireiškiančius nuotaikos sutrikimais su demencijomis, pavyzdžiui, frontotemporaline demencija. Lietuvoje šiuos biožymenis jau galima tirti, tačiau šiuo metu neurofilamentai dažniausiai nustatomi mokslinių tyrimų tikslais.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos doc. dr. Kristinos Ryliškienės pranešime „Penkeri migrenos gydymo revoliucijos metai: išmoktos pamokos ir neatsakyti klausimai“ apžvelgti naujausi dažnos epizodinės ir lėtinės migrenos profilaktikos bei gydymo metodai. Aptarta besiplečiančios profilaktinio migrenos gydymo indikacijos ir nauji saugumo reikalavimai (pvz., stebėti pacientą dėl arterinio kraujospūdžio padidėjimo ir, esant reikalui, jį gydyti).
Lietuvos medicinos bibliotekos patarėja informacijos sklaidos klausimais Regina Vaišvilienė apžvelgė ekslibriso, kaip asmens bibliotekos atpažinimo ženklo, temą. Ekslibrisas yra knygos savininko ženklas, klijuojamas knygos viršelio vidinėje pusėje. Pirmasis Europoje atspausdintas ekslibrisas, skirtas gydytojui, siekia XVI a. pradžią.
Knygose palikti ženklai ir po daugelio metų leidžia atpažinti, kam ar kuriai bibliotekai priklausė viena ar kita knyga. Seminaro dalyviams parodytos Lietuvos medicinos bibliotekoje saugomos knygos, kurias pagal ekslibrisus ir paliktus įrašus buvo galima priskirti žinomų Lietuvos dvarų savininkų bibliotekoms. Tarp jų yra knygos, priklausiusios Lopacinskių iš Vaitkuškio ir Kosakovskių iš Kairėnų dvaro bibliotekoms. Knygų įrašai atskleidė, kad dvarų bibliotekose būta ir knygų medicinos tematika.
Seminaro dalyviai galėjo pavartyti ir XIX a. Vilniaus imperatoriškojo universiteto profesoriaus Jozefo Franko 1832 m. išleisto vadovėlio „Praxeos medicae universae praecepta“ („Praktinės medicinos patarimai“) tomą su įklijuotu Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ekslibrisu ir antspaudu bei kitus medicinos istorijai reikšmingus veikalus.
Lietuvos medicinos bibliotekoje yra darbų, sukurtų Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) laikotarpiu. Tarp jų matėme ir 1935 m. dailininko Telesforo Valiaus sukurto ekslibriso medikui studentui, vėliau tapusiam žymiu rašytoju, Vytautui Sirijos Girai kopiją, ir apie 1936 m. dailininko Jono Burbos sukurtą ekslibrisą buvusiam Lietuvos Prezidentui gydytojui Kaziui Griniui. Lietuvos medicinos biblioteka turi bene gausiausią Lietuvos medikams skirtų ekslibrisų kolekciją, kuri atsispindi ir 2017 m. išleistoje knygoje „Ekslibrisai gydytojams“ (sudarytojai – L. Labanauskas, A. Sivakovaitė, R. Vaišvilienė).
Baigiamoji seminaro dalis – medikų kūrybinės dirbtuvės „Kaip kuriamas Ex Libris?“, kurioms vadovavo grafikė Lolita Putramentienė, atvykusi iš Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos. Jų metu neurologai patys gamino savo ekslibrisus, naudodami monotipijos metodiką: ant skaidrios stiklo plokštelės užtepus juodų dažų, tam tikri plokštelės plotai buvo nuvalomi. Taip atsirasdavo šviesus piešinys tamsiame fone. Sukurtas vaizdas buvo perkeliamas ant popieriaus, spaudžiant rankomis. Vaizdas plokštėje dar tris kartus buvo koreguojamas, pridedant juodų arba raudonų dažų, formuojant piešinius. Tada buvo spaudžiami kiti trys atspaudai. Kiekvienas sukurtas atspaudas – unikalus, nes sukurti antrą tokį patį neįmanoma. Dalį savo sukurtų ekslibrisų šio seminaro dalyviai padovanojo Lietuvos medicinos bibliotekai.
Renginio pabaigoje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas ir Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas prof. Dalius Jatužis apibendrino, kad Lietuvos medicinos biblioteka gydytojams yra ne tik knygų ir mokslo šventovė, istorinio rašytinio ir spausdinto paveldo saugotoja, bet ir gydytojų kultūros centras, kuriančių medikų prieglobstis.
Dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, Regina Vaišvilienė