Dar kartą atidėtas centralizuotas priėmimas į visas švietimo įstaigas. Seimas 2023 m. gruodžio 1 d. pritarė siūlymui dvejiems metams – iki 2026 m. sausio 1 d. atidėti centralizuotą priėmimą į visas švietimo įstaigas.
2020 m. gegužės 7 d. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, centralizuodamas priėmimą į visas švietimo įstaigas. Įstatyme buvo įtvirtinta, kad prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pateikimas, mokinių eilės sudarymas, priimtų mokinių sąrašų patvirtinimas, informacijos apie priėmimą į mokyklą pateikimas, kvietimas pasirašyti mokymo sutartį ir jos pasirašymas, mokinių duomenų tvarkymas bus vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nauja registracijos tvarka turėjo įsigalioti 2022 m. sausio 1 d., tačiau 2021 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas sprendimas centralizuotą priėmimą į visas švietimo įstaigas atidėti iki 2024 m. sausio 1 d.
Įstatymui įgyvendinti, t. y. centralizuotai organizuoti mokinių priėmimą (funkcijoms sukurti ir duomenų mainams užtikrinti, kitiems techniniams sprendimams atlikti), reikia apie 3 mln. eurų, tačiau šių metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose tam lėšos nebuvo numatytos.
Šioms Švietimo įstatymo pataisoms pritarė 62, prieš balsavo 14, susilaikė 19 Seimo narių.
Seimas nepanaikino Vytauto Gapšio Seimo nario mandato. Seimas po slapto balsavimo nepanaikino Vytauto Gapšio Seimo nario mandato – šiam sprendimui priimti pritrūko balsų. Parlamentas balsavo dėl keturių nutarimų projektų, kuriuose buvo siūloma dėl kiekvieno konkretaus nusikaltimo panaikinti V. Gapšio Seimo nario mandatą. Pagal Seimo statutą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių (85 parlamentarai). „Jei balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nutarimas dėl asmens pašalinimo iš pareigų (ar Seimo nario mandato panaikinimo) nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė“, − rašoma Seimo statute.
Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pripažino V. Gapšį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 225 str. 3 dalyje ir 226 str. 4 dalyje (dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu), ir paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas tuo pačiu nuosprendžiu paskyrė V. Gapšiui baudžiamojo poveikio priemonę ir atėmė jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 5 metams.
Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. Priimtu 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas 2024 m. sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola sudarys 39,9 proc. BVP. Kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 16,979 mlrd. eurų (su Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis – apie 2,487 mlrd. eurų pajamų). Daugiausia lėšų planuojama surinkti iš: pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – per 6,647 mlrd. eurų; gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – beveik 2,844 mlrd. eurų; pelno mokesčio – apie 1,811 mlrd. eurų; akcizų – beveik 1,860 mlrd. eurų.
2024 m. valstybės biudžeto projektu planuojamos išlaidos sudarys apie 20,613 mlrd. eurų kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis (3,2 mlrd. eurų). Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatoma, kad išlaidos viršys pajamas per 3,493 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 metų biudžetu, pajamos augs apie 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – maždaug 1,6 mlrd. eurų (8,5 proc.). Daugiausia lėšų numatoma skirti: socialinei apsaugai ir užimtumui – per 5,776 mlrd. eurų; švietimui, mokslui ir sportui – beveik 2,859 mlrd. eurų; valstybės saugumui ir gynybai – per 2,187 mlrd. eurų; sveikatai – apie 1,428 mlrd. eurų; žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, veterinarijai ir žemės tvarkymui – per 1,277 mlrd. eurų;
transportui ir ryšiams – beveik 1,255 mlrd. eurų.
Žmonių pajamų didinimui skirta 1,7 mlrd. eurų. Minimali mėnesinė alga didinama 10 proc. – iki 924 eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydis – 20 proc. – iki 751 euro. Senatvės pensijos didės daugiau nei 12 proc. Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus, turintiems būtinąjį stažą – didės 70 eurų – iki 644 eurų. Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, didės apie tris eurus – iki 38,23 euro. Vaiko pinigai didinami iki 96,25 euro per mėnesį, gausioms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – iki 152,9 euro, vienkartinė išmoka gimus vaikui – iki 605 eurų.
Už 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą balsavo 73, prieš buvo 52, susilaikė vienas Seimo narys.
Padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis. Seimas 20 proc. padidino neapmokestinamąjį pajamų dydį, t. y. 122 eurais – nuo 625 iki 747 eurų gyventojams, uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių.
Seimas pritarė siūlymui paskelbti rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvoje datą – 2024 m. birželio 9 d. Politinė kampanija prasidėjo gruodžio 9 d.