2026-ųjų metų atmintinos datos. Priimtu nutarimu siekiama pažymėti Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus 225-ąsias gimimo metines, Lietuvos radijo 100-metį ir Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimo 50-ąsias metines. Nutarime pabrėžiama, kad Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio organizatorius Motiejus Kazimieras Valančius yra viena svarbiausių XIX a. vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo asmenybių, įnešusių reikšmingą indėlį į Lietuvos mokslo raidą, švietimo ir kultūros puoselėjimą.
2026 m. bus minimas Lietuvos radijo 100-metis. 1926 m. birželio 12 d. pirmą kartą Kaune buvo pradėtas transliuoti Lietuvos radijas.
1976 m. lapkričio 25 d. buvo įsteigta Lietuvos disidentų organizacija – Lietuvos Helsinkio grupė, kuri, nepaisydama okupacinio režimo Lietuvoje represijų, sugebėjo veikti viešai ir aktyviai gynė žmogaus teises. Priimtu nutarimu Seimas pasiūlė Vyriausybei iki 2024 m. rugsėjo 1 d. parengti Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo, Lietuvos Helsinkio grupės metų minėjimų programas ir numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti.
Vaistų negavę žmonės gali mirti. Valstybės kontrolės auditui nustačius, kad 92 proc. sprendimų įrašyti ar neįrašyti vaistinį preparatą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą vėlavo, opoziciniai socialdemokratai kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, reikalaudami gerinti kompensavimo sistemos sąlygas pacientams. Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė ragina į susiklosčiusią situaciją reaguoti tuoj pat: „Valstybės kontrolė atskleidė didžiulį skaudulį mūsų sveikatos sistemoje – tragišką kompensuojamųjų vaistų neprieinamumą. Pasirodo, kad kone visi sprendimai dėl vaistų kompensavimo sergantiems žmonėms vėluoja. Įsivaizduokite: pacientas serga sunkia liga, jam kuo skubiausiai reikia vaistų, tačiau jis yra verčiamas laukti iki 2 metų. Juk žmogus gali per tą laiką ir numirti.“
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė primena, kad Lietuva pagal vaistų prieinamumo rodiklius „tapo bloguoju pavyzdžiu visoje Europoje“: „Europos vaistų agentūra mums nuolat primena, kad Lietuvos vaistų kompensavimo sistema yra per daug biurokratiška ir per menkai finansuojama. <…> Tai parodė ir Valstybės kontrolės tyrimas: 2020–2023 m. vaistų kompensavimui skirta 76 proc. mažiau lėšų, nei buvo nustatytas poreikis“, – sako O. Leiputė. Parlamentarė primena, kad Lietuvos gyventojai už sveikatos paslaugas moka kone daugiausia tarp Europos Sąjungos šalių: „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, vienam gyventojui tenkančios išlaidos sveikatos paslaugoms per metus siekia 1080 dolerių. Tai – daug didesnė suma nei pasaulio išsivysčiusių šalių vidurkis.“
Seimas patvirtino Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“. Už tai numatantį nutarimą balsavo 81 Seimo narys, susilaikė 15. Valstybės ateities vizijos rengimas truko beveik dvejus metus. „Lietuva 2050“ pakeis iki šiol galiojusią Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Patvirtinus šį dokumentą, baigta kurti naujoji strateginio valdymo sistema. Numatoma, kad artimiausią dešimtmetį pagrindiniai valstybės pažangos tikslai bus viešojo valdymo pertvarka, visuotinės gynybos sukūrimas ir įtvirtinimas ir valstybės ekonominio, energetinio ir kibernetinio saugumo ir atsparumo užtikrinimas. „Lietuva 2050“ bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą. Vizijos įgyvendinimą koordinuos Vyriausybė, o jį prižiūrės Valstybės pažangos taryba, sudaryta iš valstybės institucijų, ekspertų ir pilietinės visuomenės atstovų. Siekiant išlaikyti dokumento aktualumą, Valstybės pažangos taryba gali inicijuoti Lietuvos ateities vizijos peržiūrą.
Galimybė nemokamai naudotis interaktyviomis virtualiosiomis mokymosi priemonėmis. Seimas nusprendė pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas besimokantiems mokiniams sudaryti galimybę nemokamai naudotis ne tik vadovėliais, bet ir elektroninėmis knygomis bei interaktyviomis virtualiosiomis mokymosi priemonėmis. Pagal priimtas naujas nuostatas, nemokamai bus galima naudotis tomis priemonėmis, kurios bus įtrauktos į švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą sąrašą. Šiais pokyčiais siekiama įtvirtinti naujausias edukacines technologijas, kad jos taptų neatsiejama bendrojo ugdymo dalimi. Švietimo įstatymo pataisos įsigalios 2024 m. vasario 1 d.
Kaip sumažinti 1 ir 2 euro centų monetų naudojimą? Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo svarstyti iniciatyvą dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo ir paskelbė konsultavimosi su visuomene laikotarpį. Gyventojai pasiūlymus dėl šios iniciatyvos platformoje „Atviras Seimas“ turi galimybę pateikti iki 2024 m. kovo 4 d.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektu ir lydimųjų teisės aktų pakeitimais siūloma atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą. Dėl siūlomo apvalinimo daugeliu atvejų nebebūtų poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 centų monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą.
Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę 2,4 mln. eurų vertės 1 ir 2 centų monetas. Lietuvos banko grynųjų pinigų statistika rodo, kad tik apie trečdalis šių monetų į apyvartą išleidžiamos pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Kadangi šių monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą. Nuo euro įvedimo Lietuvos bankas išleido 4,8 mln. eurų šių monetų kaldinimui ar įsigijimui iš kitų valstybių. Verslas patiria šių monetų administravimo sąnaudas (monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, jų skaičiavimui dienos pabaigoje) – ekspertiniu vertinimu, 2,9 mln. eurų kasmet.
Socialinio verslo įteisinimas. Seimas priėmė naują ekonominės veiklos kategoriją – socialinį verslą. Įteisinus socialinį verslą, išaugs teigiamas socialinis ir aplinkosauginis poveikis vykdant verslą. Pagal įstatymo nuostatas, įteisinus socialinį verslą, rasis papildomų finansinių išteklių socialinio verslumo iniciatyvoms skatinti, o visa šalis taps patrauklesnė investicijoms iš Europos Sąjungos ir tarptautinių fondų bei programų. Be to, socialiniai verslai sklandžiau susikalbės su savivaldybėmis.
Europos Sąjungoje (ES) socialinė ekonomika sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. ES socialiniu verslu užsiima labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės, o Lietuvoje iš esmės – tik labai mažos organizacijos, sudarančios iki 5 asmenų.