Česlovas Iškauskas (2022): LIETUVIAIS ESAME MES GIMĘ: intriguojančios ir negirdėtos istorijos apie pasaulinio garso asmenybes, kurių šaknys Lietuvoje. Kaunas, 360 p.
Nuostabios, intriguojančios, netikėtos ir stulbinančios istorijos apie pasaulyje garsias asmenybes ir jų sąsajas su Lietuva, kurias pasakoja politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas. Ar tikrai Kristupas Kolumbas – Jogailos vaikaitis? Ar charizmatiškojo Vudžio Aleno protėviai kilę iš Panevėžio? Ar Borisas Džonsonas kilęs iš litvakų, o Džo Baidenas tikrai turi lietuviškų šaknų?
Mūsų – lietuvių – yra tik kiek daugiau, nei 4 milijonai. Užsienio šalyse išsibarstę net 1,3 mln. lietuvių kilmės žmonių, ir jie yra ne tik braškių ar pomidorų skynėjai, statybininkai, fabrikų ir kavinių darbuotojai ar perspektyvūs biurų klerkai. Savo pėdsaką, neretai labai ryškų, mūsų tėvynainiai palikę visame pasaulyje. Per kelias emigracijos bangas į JAV, o vėliau ir į Europos šalis, iškeliavo daug žmonių, visaip garsinusių Lietuvą – kartais garbingai, kartais, deja, jai kenkusių. Suprantama, kad daugelis jų buvo įvairiaspalvės, kartais marginalinės asmenybės, dėl kurių darbų ginčai verda iki šiol. Galbūt jos net ne lietuviškos kilmės, o tik kilusios iš mūsų kraštų arba susijusios su Lietuva įvairiais giminystės ryšiais, o gal tiesiog gyvenusios Lietuvoje. Dauguma jų nebekalba lietuviškai ir iš viso apie Lietuvą mažai ką žino. Tačiau įvairūs šaltiniai sako – šie žmonės turi ryšių su mūsų nedidele, bet nepaprasta šalimi.
„Mokslo Lietuvos“ skaitytojams pateikiame ištrauką iš šios knygos.
Įdomios istorijos. Garsenybė iš Radvilų giminės:
Robertas Džeimsas Šileris
Iš tikrųjų, Lietuva turi kuo didžiuotis. Visų įžymybių nesuminėsi. O štai šis pasaulinio garso vyras, kurio seneliai kilę iš Gaurės kaimo, buvusio netoli Prūsijos sienos, prieš 10 metų gavo Nobelio ekonomikos premiją. Kas jis?
Tikras lietuvis
Viename iš straipsnių skundėmės, kad su Lietuva susijusių Nobelio premijos laureatų vos vienas kitas, kai kitos šalys mus gerokai lenkia. Lyg kregždė lizdą keletą metų lipdydamas šią knygą, nuomonę pakeičiau, ir dabar esu įsitikinęs, kad mes niekuo nenusileidžiame kitoms tautoms. Antai, vienas leidinys suskaičiavo, kad pasaulyje yra iš viso 10 Nobelio premijos laureatų, turinčių tiesiogines sąsajas su Lietuva. Būtent tiesiogines, o kur dar netiesiogines? O jeigu neskaičiuotume vien tik šių laureatų (juk Nobelio premijos įteikiamos tik 120 pastarųjų metų), o pridėtume per amžių amžius pasireiškusius iškilius įvairių tautybių Lietuvos žmones… Beje, Nobelio premijos teikiamos kiekvienų metų gruodžio 10-ąją dieną – A. Nobelio mirties dieną…
Bostone išleista „Visuotinė lietuvių enciklopedija išvardijo tą „lietuvišką“ laureatų dešimtuką*. Štai jie lietuvių kilmės arba iš Lietuvos kilę Nobelio premijos laureatai: M. Calvinas (1961), Cz. Miłoszas (1980), A. Klugas (1982), B. Lownas (1985), G. B. Elion (1988), N. Gordimer (1991), D. M. Lee (1996), S. Brenneris (2002), M. Levittas, R. J. Shilleris (2013).
Radvilų palikuonys?
Šį kartą mus domina paskutinė šio sąrašo pavardė – Robertas Džeimsas Šileris (angl. Robert James Shiller), kuriam 2013 m. gruodį premija skirta už reikšmingus pasiekimus ekonomikos srityje. Beje, tąkart šią premiją gavo dar vienas lietuviškų šaknų turintis mokslininkas biofizikas Maiklas Levitas (Michael Levitt), kurio tėvai yra kilę iš Plungės. Jis apdovanotas Nobelio chemijos premija. Pridursime, kad jo tėvas buvo lietuvis, o motina – čekė, o pats mokslininkas gimė Pietų Afrikos Respublikoje ir turi JAV, Izraelio bei Didžiosios Britanijos pilietybę. M. Levito pusbrolis Abelis Levitas su žmona Glenda daug nuveikė, įsteigiant Tolerancijos centrą Plungės „Saulės“ gimnazijoje, įamžinant sunaikintos Plungės žydų bendruomenės atminimą.
Su M. Levitu kartu premijas gavo Vienoje gimęs austras Martinas Karplusas (Martin Karplus) bei Amerikos ir Izraelio chemikas Arijas Varšelis (Arieh Warshel). O ekonomikos srityje kartu su R. Šileriu laureatais tapo JAV mokslininkai iš Čikagos universiteto Larsas Peteris Hansenas (angl. Lars Piter Hansen) ir Judžinas Fama (angl. Eugene Fama). Pasak Švedijos karališkosios mokslų akademijos, premija jiems buvo skirta „už jų atliktą turto kainų empirinę analizę“.
Daugiausia informacijos apie R. J. Šilerio šaknis pateikiama Nobelio premijos įteikimo proga jo paties parašytoje autobiografijoje**. Jo seneliai – iš tėvo pusės Jurgis Ignas Šileris ir Amelija Mileriūtė, iš motinos – Vincas Radžvilas ir Rozalija Šėrytė – į Ameriką atvyko atskirai tarp 1906 ar 1908 m. ir 1910 m. Senelių iš motinos pusės pavardės to meto Lietuvoje buvo rašomos vokiškai, nes jų gimtasis Gaurės kaimas buvo netoli Prūsijos sienos. Tačiau jie gerai nekalbėjo vokiškai ir tik atvykę į JAV sutiko, kad pavardės būtų rašomos angliškai – George Shiller (senelio brolis pasirinko Michael Schiller), Amelia Miller, Rosalia Serys, Vincent, Vincas ar William Radzvill ar Radziwil. Šie vardai ir pavardės kituose šaltiniuose rašomi dar kitaip, pavyzdžiui, vokiškai Sziler, lenkiškai Radziwiłł. Tad galima manyti, kad pastaroji pavardė yra garsiųjų Radvilų palikuonių atmaina, juk antroji kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė (lenk. Barbara Radziwiłł) valdė keletą Panemunės pilių.
Savo autobiografijoje R. Šileris rašo, kad jo pusseserė režisierė Nijolė Krotkutė atsekė Radžvilų šaknis XIV amžiuje ir mano, kad jo herojai – grynakraujai lietuviai. Ji kelia hipotezę, kad Radzivilų pavardė leidžia manyti, jog pasaulinio garso ekonomisto gyslomis gali tekėti ir Lietuvos didikų Radvilų kraujas. „Protėvis Radzivila buvo Žygimanto Augusto laikų matininkas, atvykęs į Žemaitijos ekonomiją daryti matavimų valakų sistemai. Radvilos perkėlė savo matininkus į Žemaičių ekonomiją. Jie ten apsistojo, gavo įvairių privilegijų“, pasakojo N. Krotkutė***.
Wikipedia nurodo, kad jų gimtasis Gaurės kaimas iki šiol yra 12 km nuo Tauragės, pakeliui į Prūsiją. Tad čia buvo įsikūrusi muitinė, o carizmo laikais per miestelį ėjo vienas pagrindinių knygnešių kelių, nes šalia buvo vadinamoji Beržinės „kordona“ – carinės žandarmerijos kontrolės postas. Pagal N. Krotkutės versiją, Radzivilos buvo laisvi valstiečiai, gana turtingi, jie išsiplėtė po visą Joniškio rajoną. N. Krotkutės senelė ir R. Šilerio senelis buvo sesuo ir brolis, jie gimė Rimšonių kaime, o R. Šilerio senelis iš tėvo pusės buvo iš Tauragės rajono Gaurės kaimo. Jie galėję turėti ir vokiško kraujo.
Iš panemunės – į ekonomikos elitą
Miestelio žydus skaudžiai palietė caro įvestos „sėslumo zonos“, nuolatinis jų persekiojimas, neaplenkė jų ir holokaustas. Tačiau neradau patvirtinimo, kad Šileriai turėtų žydiško kraujo, o ir kalbėjo šiek tiek vokiškai. O 2013 m., gavęs Nobelio ekonomikos premiją, greitai aplankė Lietuvą ir viešnagės metu žurnalistams pasakojo: „Mano močiutė išvažiavo iš Lietuvos viena, būdama vos 20 m. Ji man pasakojo, kad viena atvyko į JAV, nes norėjo išvengti sutartos santuokos. Jos tėvai norėjo, kad ištekėtų už tam tikro vaikino, o ji nusprendė geriau išvykti.“ Jis darė išvadą kad lietuviams būdingas nepaklusnumas diktatui, prievartai, nepriklausomybės troškimas****.
Kaip minėjau, R. Šilerio seneliai į Ameriką išvyko skirtingu metu: vieni 1906 m. ar 1908 m., kiti 1910 m. Įsikūrusios senelės rašė ilgus laiškus Lietuvoje likusioms giminėms, ir tos žinutės galbūt paskatino Atlantą įveikti ir kitiems profesoriaus protėviams. Jo senelį J. I. Šilerį išvykti paskatino 1904 m. Rusijos ir Japonijos karas, baimė būti paimtam į rekrūtus, nes tuo metu Lietuva priklausė Rusijos imperijai. Tuo metu 18 metų senelė A. Miller bėgo nuo jai nepriimtinos santuokos su nepatinkančiu vaikinu. Abu seneliai į Ameriką atvyko atskirai, tvirtinama R. Šilerio knygoje „Finansai ir geroji visuomenė“ (angl. „Finance and Good Society“)*****. Vincentas (Vincas) Radžvilas lankė Klyvlando meno institutą. Kita senelė Rosalia Serys įsikūrė Londone.
Tėvas Bronislavas Petras Šileris (Benjamin Peter Shiller, 1911–1979) buvo inžinierius išradėjas, vedęs Rūtą Radzivilę (Radvilaitė, Ruth Radziwill). 1946 m. kovo 29 d. gimęs Robertas vedė aštuoneriais metais jaunesnę vietos merginą, tapusią psichologe, Virginiją Mariją Folstich (Virginia Marie Faulstich, trumpiau – Ginny). V. M. Shiller 1984 m. išleido knygą apie vaiko ir tėvų ryšį (angl. „Joint and maternal custody: the outcome for boys aged 6-11 and their parents“).
Po kiek laiko tėvas įkūrė dujų iš smėlio gamybos įmonę „The Sahara Corporation“, tačiau šios verslo pastangos atėmė daug jėgų ir, sulaukęs 63 metų, 1973 m. jis patyrė širdies smūgį. Robertas rašo, kad, stebėdamas šias pastangas, jis visą laiką mąstė, kaip neblogas verslo ir ekonomikos idėjas paversti gyvybingomis, kad joms įgyvendinti vyriausybė rastų priemonių. Tuo tarpu geros idėjos nebūdavo praktiškai įgyvendinamos.
Religiniai įsitikinimai Robertą palietė, kai jis perskaitė 1930 m. – dar toli iki jo gimimo – „The New York Times“ laikraštyje paskelbtą Alberto Einsteino straipsnį „Religija ir mokslas“ („Religion and Science“). Galbūt tėvas į jį atkreipė dėmesį. Kaip ir tėvai, jis yra metodistas – krikščioniškos protestantų pakraipos atstovas. Jau 1960 m., jam įstojus mokytis į Soutfildo aukštąją ekonomikos mokyklą netoli Detroito, ketveriais metais vyresnis brolis Johnas jam atnešė Paulo Samuelseno knygą „Ekonomika“ (vėliau, po 10 metų, šis autorius gaus Nobelio ekonomikos premiją), kuri jam atvėrė akis ir tapo tarsi vedliu į ekonomikos modelių tyrinėjimo aukštumas, pasakoja R. Šileris savo autobiografijoje.
Be pasakojimo apie mokslo pasiekimus, Jeilio universiteto profesorius atskleidžia ir šeiminius ryšius. Savo Ginny jis sutikęs 1974 m. folklorinių šokių šventėje. Tuomet jai buvo 37 m., ji studijavo Delavero universitete klinikinę psichologiją. Robertas pasakoja, kad po jų santuokos 1976-aisiais jis ėmė domėtis psichologijos knygomis, o žmoną dažnai patraukdavo jo ekonomikos idėjos. Jie kartu parašė straipsnį „Ekonomika kaip pasaulio filosofija“.
Žvaigždė Lietuvoje
Iš tiesų profesorius nepamiršta savo šaknų. Jis iki šiol bendrauja su savo giminaičiais Lietuvoje, dažnai atvyksta į savo gimtinę. Nuo 1974 m. Lietuvoje jis pabuvojo beveik 10 kartų. Profesorius skaitė paskaitas Vilniaus universitete, jam suteiktas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Garbės profesoriaus vardas. Kai 2013 m. gruodį jam buvo įteikta Nobelio premija ekonomikos srityje, po kelių dienų jis vėl – jau ketvirtą kartą – lankėsi Lietuvoje. Susitiko su Prezidente D. Grybauskaite. Nekilnojamojo turto tema kartu su Lietuvos banko ekspertais diskutavo tarptautinio socialinio tinklo „Global Lithuanian Leaders“ organizuojamame renginyje, taip pat kalbėjo apie „burbulą“ investicijų pasaulyje su Investuotojų forumo nariais, remdamasis savo knyga „Finansai ir geroji visuomenė“ (angl. „Finance and the Good Society“), ISM Vadybos ir ekonomikos universitete skaitė paskaitą. 2021 m. gruodžio pradžioje šiam lietuvių kilmės Jeilio universiteto profesoriui Lietuvos konsulate Niujorke įteiktas ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“.
Šaltiniai:
* https://www.vle.lt/straipsnis/nobelio-premija/.
** https://www.nobelprize.org/prizes/economic-sciences/2013/shiller/biographical/
*** https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2013/10/16/news/nobelio-premijos-laureatas-r-shilleris-grynakraujis-lietuvis-4778794
****https://alkas.lt/2013/12/13/nobelio-ekonomikos-premijos-laureatas-apie-lietuviskas-saknis-ir-nt-burbulus.
*****Shiller, Robert, Finance and the Good Society, Princeton, 2012.
******http://www.econ.yale.edu/~shiller/