Vakar, 2024 m. sausio 16 d., Lietuvos mokslo taryboje (LMT) vyko konferencija „Palyginamasis ekspertinis MTEP veiklos vertinimas: esama situacija ir ateities perspektyvos“, kurioje buvo aptarti 2023 m. atlikto palyginamojo ekspertinio Lietuvos mokslo ir studijų institucijų MTEP veiklos vertinimo rezultatai, esama MTEP būklė, dalintasi įžvalgomis apie mokslo vertinimo sistemą ir jos tobulinimą. Šiame renginyje dalyvavo vertinimo ekspertų komisijų vadovai, mokslo institucijų ir viešojo sektoriaus atstovai, vyko atskiros diskusijos humanitarinių ir socialinių mokslų bei gamtos ir technikos mokslų sričių vertinimo klausimais. Pernai atlikto vertinimo rezultatai parodė, kad pusė vertintų universitetų ir mokslinių tyrimų institutų bent vienoje iš mokslo krypčių Lietuvoje vykdo aukšto tarptautinio lygio mokslinę veiklą.
LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas savo kalboje sakė: „Atliktas Lietuvos mokslo institucijų vertinimas parodė ne tik mokslo kokybės Lietuvoje lygį. Gauti rezultatai lems ir beprecedenčio dydžio lėšų, skirtų bazinio mokslo finansavimui, paskirstymą. Per paskutinius trejus metus finansavimas Lietuvos aukštojo mokslo ir valdžios sektoriui buvo padidintas nuo 0,28 proc. 2021 m. iki 0,53 proc. nuo BVP 2023 m., o LMT biudžetas padidėjo daugiau kaip tris kartus ̶ nuo 20 mln. Eur 2021 m. iki 75 mln. Eur 2024 m. Kaip visuomenės atstovas, kaip politikas, norėčiau, kad atlikto vertinimo rezultatai bei pagal jį suteiktas finansavimas mokslui neliktų tik akademiniame lygmenyje, bet būtų akivaizdžiai pastebimas kasdieniame gyvenime ir svariai prisidėtų prie žinių visuomenės plėtros, naujų kompetencijų atsiradimo ir būtų apčiuopiami ne tik mokslo bendruomenei, bet ir visuomenei, viešajam sektoriui ir verslui“.
LMT pirmininkas Gintaras Valinčius susirinkusiems dalyviams sakė: „Dėkoju vertinimo dalyviams, ekspertams, ekspertų grupių vadovams ir visiems, kurie profesionaliai, kruopščiai ir, laikydamiesi aukščiausių kokybės standartų, atliko MTEP vertinimą. Remiantis rezultatais, institucijos gali kokybiškai bei pagrįstai palyginti savo veiklą bei pasiekimus tarpusavyje tarptautiniame kontekste ir kryptingai tobulėti“.
Po palyginamojo ekspertinio vertinimo LMT atliko vertinime dalyvavusių mokslo ir studijų institucijų apklausą. Ši apklausa parodė, kad trys ketvirtadaliai (76 proc.) apklaustųjų vertinimo organizavimą vertina gerai, labai gerai arba puikiai (vertinimo vidurkis siekė 8,3 balo iš 10). 85 proc. sutinka, kad ekspertų teiktos rekomendacijos yra vertingos tobulinant jų veiklą.
„Gautas grįžtamasis ryšys atskleidžia, kad LMT atliktas institucijų mokslo veiklos vertinimas pačių mokslo ir studijų institucijų įvertintas pozityviai ir tai rodo, kad akademinė bendruomenė mumis pasitiki, LMT tinkamai suplanavo ir įgyvendino visus vertinimo procesus ir procedūras. Aukšto lygio užsienio ekspertų parinkimas, skaidrumo ir nešališkumo principų laikymasis – pagrindiniai kokybę užtikrinantys kriterijai, kurių laikomės ne tik šio vertinimo metu, bet ir kitose savo veiklose,“ ̶ pabrėžė G.Valinčius.
LR Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras atkreipė dėmesį į pastebimą mokslo institucijų siekį būti skaidriais ir atvirais: nevengia teikiamų paslaugų įvertinimo, o tai traktuoja kaip galimybę tobulėti. „Dėl padidinto finansavimo Lietuvos mokslo sistema pastaruoju metu sparčiai keičiasi į gera, ir šio vertinimo rezultatai tai įrodo. Svarbu, kad LMT ne tik vertina, tačiau ir rūpinasi, kad Lietuvos mokslas tobulėtų, būtų kreipiamas visuomenei naudinga linkme. Šiandienos renginys žymi ir vertinimo pabaigą, ir naują aktyvių veiksmų pradžią siekiant ir toliau gerinti mokslo padėtį Lietuvoje“.
Stebima pažanga humanitarinių ir socialinių mokslų kryptyse
Konferencijos metu vyko diskusija su humanitarinių ir socialinių mokslų kryptis vertinusiais užsienio ekspertais, mokslo bendruomene. Diskusiją moderavusi LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto pirmininkė prof. dr. Jurgita Verbickienė akcentavo, kad mokslo vertinimai grįsti trimis kriterijais: tarptautiškumu, socioekonominiu poveikiu ir perspektyvos vertinimu, kitaip tariant, nauda ateityje. „Vertinimo rezultatai skatina konkurenciją tarp institucijų ir mokslininkų, o tai yra puikus tobulėjimo variklis. Peržiūrėjus šio vertinimo ataskaitas galima pasidžiaugti, kad yra ne tik gerai, bet ir labai gerai įvertintųjų, tačiau išlieka klausimas, kaip įvertinti ekscelenciją humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, remiantis minėtais kriterijais. Turime suprasti, kad socialiniams ir humanitariniams mokslams vertinimas yra itin svarbus ̶ per truputį daugiau nei trejus nepriklausomybės Lietuvoje dešimtmečius šie mokslai buvo sukurti iš naujo, jų plėtra buvo labai intensyvi ir tuo pačiu metu susidūrė su naujais iššūkiais. Ne paslaptis, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje humanitariniai ir socialiniai mokslai neretai yra mažiau vertinami lyginant su kitomis mokslo šakomis dėl taikomojo ir ekonominio poveikio, dažnai pamirštant, jog būtent šie mokslai turi kitą išskirtinai svarbią visuomenės kūrimo, jos atsparumo ir jos pokyčio misiją. Todėl labai svarbu po įvykusio vertinimo imtis reikiamų korekcijų formuojant kryptingesnę socialinių ir humanitarinių mokslų politiką, įsivertinant šių mokslo sričių svarbą bei finansavimą“, ̶ sakė J.Verbickienė.
Gamtos ir technikos mokslų sričių tyrėjai skatinami siekti aukščiausio lygio rezultatų
Atskira sesija, kurią moderavo LMT Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komiteto pirmininkė prof. dr. Vilmantė Borutaitė, buvo skirta gamtos ir technikos mokslų sričių apžvalgai. Užsienio ekspertai pripažino, kad Lietuvoje vykęs vertinimo procesas buvo organizuotas profesionaliai, skatino Lietuvos tyrėjus siekti aukščiausių rezultatų. „Tam esame pajėgūs, tereikia publikuoti mokslo tyrimų rezultatus aukščiausio lygio mokslo žurnaluose, siekti pristatyti tyrimų rezultatus aukšto lygio konferencijose kaip kviestines paskaitas ir imtis atsakomybės vadovauti bei koordinuoti tarptautinius projektus“, – sakė V.Borutaitė. Ekspertai ypatingai skatino Lietuvos mokslo institucijas teikti paraiškas Europos mokslo tarybos (ERC) dotacijoms gauti.
Ekspertai atkreipė dėmesį ir į tai, kad daugelis Lietuvos mokslo institucijų turi puikią tyrimų infrastruktūrą. „Tad turime puikias galimybes vystyti mokslinius tyrimus. Bet tokia infrastruktūra reikalaus ir atitinkamų investicijų ateityje. Mokslą finansuojančios institucijos turi tuo rūpintis ir sukurti atitinkamas finansavimo schemas“, ̶ pabrėžė V.Borutaitė.
Tikimės, kad šis renginys buvo naudingas mokslo institucijoms ir tyrėjams ir padės geriau suprasti laukiančius iššūkius, siekiant, kad Lietuvoje atliekami moksliniai tyrimai būtų tarptautinio lygio visose srityse. Potencialą turime, susitelkime ir siekime kuo aukštesnių tikslų.
Apie MTEP veiklos vertinimą:
Pagal LMT 2023 m. atlikto palyginamojo ekspertinio vertinimo rezultatus per ateinančius penkerius metus Lietuvos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams bus paskirstyta 70 proc. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų visų mokslo sričių MTEP veiklai plėtoti. LMT sudarytos 13 ekspertų komisijų įvertino Lietuvos universitetų ir mokslinių tyrimų institutų suformuotų 85 vertinamųjų vienetų MTEP veiklos lygį pagal tris vertinimo kriterijus 5 balų skalėje: mokslinės veiklos kokybė, mokslinių tyrimų ekonominis ir socialinis poveikis bei veiklos perspektyvumas.
Bendrai 13-oje komisijų dirbo 151 ekspertas iš 26 užsienio šalių tarptautinės mokslo bendruomenės, tarp kurių ir mokslininkai iš Kembridžo, Birmingamo, Liverpulio universitetų (Jungtinė Karalystė), Sorbonos (Prancūzija), Groningeno (Nyderlandai), Vienos technologijos (Austrija), Helsinkio (Suomija), Berlyno technikos (Vokietija), Barselonos (Ispanija), Stokholmo (Švedija) universitetų, Trejybės koledžo (Airija) ir daugelio kitų aukšto lygio mokslo ir studijų institucijų, kurie parengė 13 išsamių ekspertinių ataskaitų, kuriose taip pat pateikė rekomendacijas visiems vertinamiesiems vienetams.
Renginio įrašą galite rasti čia.
Renginio pranešimai patalpinti čia.
Atlikto vertinimo rezultatus rasite čia.