Tarptautinė chemijos istorijos konferencija

Gegužės 23–26 d. Vilniuje vyko 13-oji tarptautinė chemijos istorijos konferencija (ICHC).

Jos pagrindinis rengėjas – Europos chemijos asociacijos (EuChemS) Chemijos istorijos darbo grupė. Kiti rengėjai: Lietuvos chemikų draugija (LChD), Lietuvos biochemikų draugija (LBD) ir Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas. Konferencijos pagrindinis rėmėjas – bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Rėmėjai: Alchemijos ir chemijos istorijos draugija (SHAC), Chemijos ir molekulių mokslo istorijos komisija (CHCMS), Europos chemijos asociacija (EuChemS), Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Mokslo istorijos institutas (SHI, Filadelfija, JAV), Prancūzų institutas Lietuvoje, Rūta ir Rimvydas Baranauskai, Vilniaus universiteto biblioteka, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras. Konferencijos partneriai: „Go Vilnius“ ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. ICHC konferencija vyko kartu su LBD rengiama Andriaus Sniadeckio atminimo konferencija „Molekulinių gyvybės mokslų pasiekimai“.

Sklandžią konferencijos eigą lėmė bendras organizacinio komiteto ir savanorių darbas bei dosni rėmėjų parama. Pasirengimas konferencijai buvo gerai suplanuotas. Visi darbai buvo svarbūs, ne kartą vienas telefono skambutis išspręsdavo iki tol niekaip nepajudinamais atrodžiusius klausimus. Atkreipiu dėmesį, kad visi konferencijos organizatoriai turėjo savo tiesioginius darbus, o chemijos istorija, kaip ir apskritai mokslo istorija Lietuvoje, vis dar laukia institucinio pripažinimo ir savo vietos mokslo ir meno sričių bei krypčių klasifikacijoje.

Šis viso pasaulio chemijos istorijos tyrėjus, dėstytojus ir entuziastus vienijantis renginys turi gražias tradicijas. Prasidėjęs kaip Europos chemijos asociacijos (EuChemS) Chemijos istorijos darbo grupės (įkurtos 1977 m.) konferencija, iki 1991 m. buvo jungiamas prie įvairių chemijos tematikos konferencijų. Vengrijos chemijos istorijos darbo grupės iniciatyva nuo 1991 m. ICHC tapo savarankiška EuChemS kas antrus metus vykstančia chemijos istorijos konferencija. Ją priimančios šalies chemikų draugija tampa pagrindiniu konferencijos organizatoriumi.

Šiemet Vilniuje įvykusi tarptautinė chemijos istorijos konferencija vainikavo daugelio metų chemijos mokslo paveldo Lietuvoje puoselėjimą. Ji prasidėjo atminimo lentos senojo Vilniaus universiteto profesoriui Andriui Sniadeckiui (Jędrzej Śniadecki, 1768–1838) atidengimo iškilmėmis. Ši atminimo lenta pritvirtinta ant buvusios Vilniaus universiteto Chemijos kolegijos pastato fasado. Dabar šiame pastate yra įsikūrusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Atminimo lentos atidengimo iškilmes pradėjo Lietuvos chemikų draugijos pirmininkė prof. Almira Ramanavičienė. Kalbėjo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Arūnas Skaudžius, Lietuvos biochemikų draugijos (LBD) primininkas prof. Daumantas Matulis, atminimo lentos mecenato ir pagrindinio konferencijos rėmėjo bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovė – intelektinės nuosavybės valdymo direktorė dr. Eglė Radzevičienė ir kt. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas taikliai apibūdino šio įvykio reikšmę: „Atminimo lentos atidengimas – įvykis, reikšmingas keliomis prasmėmis. Pirmiausia, pagerbiame vieną iš garsiausių Vilniaus universiteto mokslininkų, puikų pedagogą ir aktyvų visuomenininką, nulenkiame galvas garbingai Vilniaus Almae Matris istorijai. Nemažai jos šlovingų puslapių buvo parašyta ne kur kitur, o kaip tik šiame pastate, kuriame prieš du šimtus metų aidėjo studentų ir profesorių balsai. Ne mažiau svarbi ir trečia priežastis. Ši atminimo lenta nuo šiandien mūsų amžininkams ir ainiams, 700-ąjį gimtadienį švenčiančiam Vilniui ir jo svečiams bylos apie tai, kad vertiname ir branginame profesoriaus A. Sniadeckio nuopelnus, o senojo Vilniaus universiteto istoriją laikome viena iš stipriausių mūsų kultūrinės tapatybės dalių.“

Konferencija vyko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ovaliojoje salėje, t. y. toje pačioje, kur 1812–1822 m. garbusis profesorius A. Sniadeckis skaitė chemijos paskaitas. Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino vietos organizacinio komiteto pirmininkė dr. B. Railienė, kuri pasidžiaugė pranešimų gausa (konferencijoje registruoti 84 dalyviai iš 20 pasaulio šalių, programoje – 61 pranešimas) ir padėkojo jos rėmėjams bei partneriams.

Plenarinį pranešimą „Apie chemijos istoriją Lietuvoje“ skaitė kadenciją baigęs LChD pirmininkas, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doc. dr. Rimantas Vaitkus. Jis išsamiai apžvelgė svarbiausius istorinius faktus ir asmenybes, lėmusias chemijos pažangą Lietuvoje. Daug dėmesio pranešėjas skyrė prof. A. Sniadeckiui, kurio dėka chemija Vilniaus universitete tapo viena populiariausių specialybių. Buvo paminėtas A. Sniadeckio chemijos pradmenų vadovėlis (1800), kuris pelnytai vadinamas vienu pirmųjų chemijos terminijos norminimo leidinių, ir gamtos filosofijos veikalas „Organinių būtybių teorija“ (1804), kuriame išdėstyti organinės chemijos raidos pagrindai.

Kitas tris dienas konferencija vyko Fizinių ir technologijos mokslų centre. Plenarinius pranešimus skaitė pasaulyje pagarsėję chemijos istorijos tyrėjai. Pranešimą „Europos mokslo paveldo apsaugai – 20 metų: kryptys ir perspektyvos“ skaitė Portugalijos Lisabonos universiteto muziejaus atstovė prof. Marta K. Lourenso (Marta C. Lourenço), pranešimo rėmėjas – Filadelfijos (JAV) Mokslo istorijos institutas. Pranešimą „Pramoninis paveldas ir aplinka: išsaugojimo ir perdavimo iššūkiai“ skaitė Prancūzijos Artois universiteto profesorius Florans Ašė Leruà (Florence Hachez-Leroy), pranešimo rėmėjas – Prancūzų institutas Lietuvoje. Vokietijos Regensburgo universiteto profesoriaus Kristofo Meinelio (Christoph Meinel) pranešimo tema – „Istoriografija ir disciplinos formavimasis“, pranešimo rėmėjas – Alchemijos ir chemijos istorijos draugija (Jungtinė Karalystė).

Sekcijų posėdžiuose buvo perskaityti pranešimai: „Naujas požiūris į chemijos istoriją“; „Chemijos mokymas chemijos istorijos požiūriu“; „Materialioji kultūra, tekstai ir teorijos: tarpdisciplininis požiūris į chemijos istoriją“; „Akis į akį su mokslu: chemijos konferencijos“. Sesijose perskaityti pranešimai:  „Natūralios ir dirbtinės medžiagos“; „Ankstyvoji chemijos pramonė ir praktika“; „Politika ir chemija amžių bėgyje“; „Moterys chemikės ir jų istorijos“; „Iš naujo apibrėžti chemiją revoliucijos laikais“; „Chemija Lietuvoje ir Latvijoje“; „Dalyko ir erdvės sankryža: chemijos ribos XIX ir XX a.“; „Erdvės, bendruomenės ir metodai laboratorijoje“; „Žinomos ir nežinomos rizikos ir pavojai“; „Sukonstruoti natūralumą“; „Alchemija: įrankiai, vaizdiniai ir svajonės“. Stendiniame pranešime „Chemijos paveldo Vilniuje žemėlapis“ buvo pristatytos vietos, susijusios su chemijos paveldu Vilniuje (autorė – dr. Birutė Railienė). Žemėlapio maketo dizainą sukūrė Audronė Stasiukaitytė.

Prie apskritojo stalo pasidalinti įspūdžiais ir įžvalgomis buvo pakviesti keli jaunieji konferencijos dalyviai: Megan Alen (Meagan Allen), Silvija Perez Krijado (Silvia Perez Criado), Kristoferis Halmas (Christopher Halm), Tomas Mužis (Thomas Mougey), Alesis Ročis (Alessio Rocci) ir Umbertas Veronezis (Umberto Veronesi). Diskusiją moderavo Chemijos ir molekulių mokslo istorijos komisijos (CHCMS) atstovai. Jaunieji chemijos istorikai turėjo atsakyti į du klausimus:

1) Kokias pamokas gavote šioje konferencijoje?

2) Koks jūsų požiūris į būsimas chemijos istorijos kryptis?

Konferencijos metu įvyko ir Europos chemijos asociacijos (EuChemS) Chemijos istorijos darbo grupės posėdis, kurio metu buvo aptarta 2022 m. ataskaita bei išrinkti keli nauji tarybos nariai 2023–2027 m. laikotarpiui: Šarlotė A. Abnei Salomon, Kristoferis Halmas, Karmen Šmechel (vicepirmininkė) ir Silvija Perez Krijado (sekretorė).

Bendravimas konferencijos metu buvo didžiausia vertybė. Dalyviai turėjo puikią galimybę susipažinti, keistis mintimis ir ateities sumanymais, aptarti būsimus projektus. Kita tarptautinė chemijos istorijos konferencija vyks 2025 m. Ispanijoje, Valensijoje.