Tęsinys. Pradžia – Nr. 12 (721)
Transhumanizmo skyriaus pradžioje buvo pastebėta, kad XXI a. transhumanizmo kultūrinis judėjimas virsta socialine technologine ideologija, kuri vienija įvairių politinių nuostatų žmonių grupes, siekiančias tobulinti žmogų ir žmoniją, bioinžinerijos metodais kuriant ir įgyvendinant darnias Žemės gyvybei technologijas. Konkrečios temos apima ir kosminę migraciją bei kriogeninį sustabdymą. Ši ideologija yra biokonservatizmo koncepcijos priešingybė.
Mokslo raidos požiūriu XX a., ypač jo paskutinieji dešimtmečiai, pasižymėjo inovacine mokslo technologine kūryba. Iškilo technologinio determinizmo ideologija, kuri parodė, kad atsirandančios, dar net mokslo gerai nesuprastos technologijos labiausiai lemia žmonių visuomenės gyvenimą. Susidomėta technokratiniu, kaip alternatyviu, socialiniu visuomenės ir valstybės valdymu, kol kas dar neturinčiu mokslinės teorijos.
Laikant, kad žmonijos gyvenimo raidą, bent nuo homo erectus laikų, kai žmogbeždžionė atsistojo ant kojų ir paėmė lazdą, akmenį ir ypač, kai pasiėmė ugnį, prieš apytiksliai 2 mln. metų, jos vystymosi tempus vis radikaliau pradėjo lemti naujos atrastos arba sukurtos ir įgyvendintos technologijos. XX a. antroje pusėje atsiradusi kibernetika su informatika parodė, kad ir gyvybė, t. y. gyvoji gamta – savo esme yra rekursinės bioinformacinės technologinės raidos – natūralios savaiminės bioinfoinžinerinės kūrybos rezultatas. Todėl neišvengiamai XXI a. mokslas biotechnologizuojasi: gyvojo pasaulio valdyme aktuali tampa biokibernetika. Iškyla naujų ideologijų kryptys, tarp kurių ryškiausia – demokratinio transhumanizmo kryptis (žr. James Hughes, Citizen Cyborg, 2002).
Visuomenės istorija žino nemažai radikalių, jos raidą lemiančių veiksnių. Vienas iš jų yra religijos. Mes dar ir šiandien matome krikščionybės (ypač katalikiškos), musulmonų, judėjų bei kitų religijų konservatizmą ir jų įtaką tarptautiniams karams. Pradedant Didžiąja prancūzų revoliucija (1789 m.), Europa pabandė vietoje religijų įgyvendinti demokratiją – socialinę demokratinę ideologiją. Bet, kaip rodo šiandiena, europinė demokratija yra atsidūrusi krizėje. Atrodo, kad nei socialdemokratija, nei liberalizmas, nei juo labiau konservatizmas negali sustabdyti kylančių tarpvalstybinių karų.
Politikos strategai viltį mato technologinėje kūryboje. Anot jų, laimės tie, kurie sukurs ir įgyvendins galingesnę, nei atominė, karinę (ir ne tik karinę) technologiją. Tada, kai visuomenės gyvenimą lems technokratinė ideologija, valstybes valdys geriausi svarbių gyvenimo sričių specialistai – mokslo technokratai, specializuoti nacionalinių mokslo akademijų valstybės raidos modelio kūrybos ir valstybės gyvenimo stebėsenos institutai, koreguojantys valstybių valdžias (žr. ML, 2023, Nr. 20-729, „Transhumanizmas“).
XXI a. dėl naujai iškylančių mokslo ir technologijų vyksta tradicinių XX a. socialinių ideologijų skaidymasis. Ideologijos skaidosi pagal: 1) už ir prieš valstybingumą – techninį optimizmą ar techninį skepticizmą; 2) už valstybinį centralizmą ar liberaliąją demokratiją; 3) už konservatyvią distopiją ar libertarizmą; 4) už primityvius tik aplinkos apsaugos „žaliuosius“ ar už modernius mokslo technologinius, t. y. šviesiuosius, „žaliuosius“; 5) už valstybinį, korporacinį, net religinį fundamentalizmą; 6) už komunalinį agrarianizmą ar inovacinę bioinžinerinę industriją ir pan.
Nors šiandien pagrindiniai oficialieji Lietuvos mokslo institutai transhumanizmo ideologiją ignoruoja, jos nemato ir kol kas net nenori matyti, transhumanizmo kūryba ir jos įgyvendinimas Lietuvoje vyksta, net ir neminint transhumanizmo sąvokos. Akivaizdžiausias pavyzdys yra Vilniaus universiteto (VU) studentų sintetinės biologijos iGEM kūrybinė veikla. VU iGEM jaunimo komandos dalyvauja pasauliniuose konkursuose ir juose laimi prizines vietas. Be to, VU Gyvybės mokslų centras dar nuo GMF Biochemijos ir Biofizikos katedros atsiradimo 1962 metais laikų savo moksliniais biofizikos (neurobionikos) tyrimais akivaizdžiai vystėsi transhumanizmo link.
Neišvengs transhumanizmo ir „Vilnius-Tech-bioinžinerija“. 2023 m. lapkritį pranešta, kad jau 2024 m. Vilniuje pradedamas statyti didžiausias Europoje Bio City centras. Numatoma, kad čia veiks šeši skirtingi kompleksai, tarp kurių bus Genų terapijos, Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei virusologijos centras, Kamieninių ląstelių tyrimų centras ir net 3D biospausdinimo laboratorijos. Anot projekto autorių, jau 2030-aisiais šis miestelis kurs didžiulę ekonominę, intelektinę ir visuomeninę naudą.
2024 m. sausio 20–21 d. Utrechte (Nyderlanduose) vyksiančioje nuo 1998 m. rengiamoje kasmetinėje „Transvision“ konferencijoje, kurią šį kartą rengia Prancūzijos transhumanizmo asociacija ir Londono futuristai, vyks tarptautinis diskusijų ir keitimosi naujomis transhumanizmo idėjomis forumas. Tai rodo vis stiprėjančią mokslinę veiklą, kuri apima ne tik technologinius, bet ir filosofinius, etinius ir visuomeninius aspektus. Rengiami apibendrinantys pranešimai, kuriuos teikia pagrindiniai transhumanizmo mokslų autoritetai.
2024 m. rugpjūčio 30–31 d. Singapūre vyks Humanistų internacionalo, įkurto dar 1952 m., Generalinė Asamblėja, kurioje, kaip tikimasi, bus aptarta šio internacionalo ateitis, nes nyksta politinės humanistų partijos reikšmė, o biotechnologizuotas transhumanizmas tampa net politine partine ideologija.
prof. Dobilas Kirvelis