1932 05 01 – 2023 12 31
Nenutrūkstamas ryšys tarp čia ir ten, tarp regimojo ir neregimojo pasaulio… Vėl turime susimąstyti apie gyvenimo ir amžinybės santykį. Ten, į Amžinybę išėjo pedagogas, slidininkas, baidarininkas, lengvaatletis (bėgikas), treneris, sporto organizatorius Vincentas Laimutis Makauskas. Laimutis buvo unikalus žmogus: sumanus ir atsidavęs pedagogas, kelių sporto šakų treneris, geraširdis ir patikimas kolega, organizatorius ir garbingas vadovas, aktyvus įvairių sporto organizacijų, komandų ir asociacijų narys, itin sąžiningas, doras Lietuvos pilietis, mylintis šeimos žmogus, nuostabus tėtis ir senelis. Guodžiamės, kad Būtis mirtimi nepasibaigia – baigėsi tik žemiškasis jos tarpsnis.
Laimutis mokėsi Vilkijos gimnazijoje ir jau tuo metu mėgo sportuoti: lankydamas mokyklą, bėgte įveikdavo trijų kilometrų nuotolį ir statų skardį, kartais net kelis kartus per dieną. Baigęs mokyklą, įstojo į taip išsvajotą Kūno kultūros institutą Kaune. Pasirinkęs ne vieną sporto šaką, labai intensyviai treniravosi. Didelis darbas davė vaisių: Laimutis atstovavo Lietuvai įvairiose lengvosios atletikos, slidinėjimo, baidarių ir kanojų irklavimo varžybose, tapo sporto meistru. 1956 m. baigęs Kūno kultūros institutą, iš karto pradėjo dirbti Slidinėjimo ir irklavimo katedros dėstytoju. 1968 m. išvyko į Šiaulių pedagoginį institutą, kuriame dirbo ne tik dėstytoju, treneriu, bet ir Fizinio auklėjimo katedros vedėju bei Pedagogikos fakulteto prodekanu.
1977 m. grįžo į savo Alma Mater – Kūno kultūros institutą, dirbo dėstytoju ir sportinės veiklos organizatoriumi. 1992 m. tapo Lietuvos nusipelniusiu treneriu. Ilgus metus dirbo Lietuvos kūno kultūros instituto prorektoriumi sporto reikalams, irklavimo, slidinėjimo, šaudymo ir dviračių sporto katedros vyr. dėstytoju. Kaip Lietuvos slidinėjimo rinktinės treneris (1957–1974 ), Laimutis paruošė daug sportininkų, iš kurių žymiausi buvo slidininkai: R. Žemaitis, G. Rasakevičiūtė, Z. Vižinytė, B. Veličkaitė, E. Magyla, B. Sinko ir kt. Laimutis taip pat dirbo Lietuvos baidarių irklavimo rinktinės treneriu ir treniravo sporto meistrus A. Barisą, J. Gedminą, A. Juškėną, R. Bučnį, M. Šeštoką, V. Balsevičiūtę ir kitus. 1980–1984 m. dirbo Lietuvos dviračių sporto federacijos Kauno skyriaus vadovu.
V. L. Makauskas už savo profesinę veiklą pelnė daugybę padėkų, apdovanotas medaliais ir garbės ženklais, tarp jų ir Kūno kultūros ir sporto departamento medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ bei Sporto garbės komandoro ženklu. Jis buvo neblėstančios aistros darbui ir artimui, nevienkartinio dosnumo, magiško užsispyrimo bei sveiko humoro jausmo pavyzdys. Jis buvo pavyzdys ne tik siekiant sportinių aukštumų ir profesinio pripažinimo, bet ir išliekant kilniu Žmogumi gyvenime. Palaidotas Kauno r. Vilkijos kapinėse.
Tegul Laimučiui būna šviesu Amžinybės erdvėse… Dalinamės širdgėla su artimaisiais ir juos nuoširdžiai užjaučiame. Grupė buvusių jo studentų