1931 05 01 – 2024 01 11
Stanislovas Algimantas Zybartas gimė Kapčiamiestyje (Lazdijų r.) Lietuvos pasienio policijos tarnautojo, sovietmečiu – politinio kalinio, šeimoje. Baigęs matematikos studijas Šiaulių mokytojų institute, S. A. Zybartas įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą ir tapo Fizikos-matematikos fakulteto studentu neakivaizdininku. Pedagogo diplomą įgijo 1960 m. 1955–1961 m. mokytojavo, buvo Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.) vidurinės mokyklos direktorius. 1961–1976 m. dirbo Švietimo ministerijos Mokyklų valdybos inspektoriumi, skyriaus viršininku. 1976–1981 m. dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, 1981–2004 m. – Respublikiniame mokytojų tobulinimosi institute (veikusiame įvairiais pavadinimais). 1980 m. apgynė disertaciją pedagogikos mokslų kandidato laipsniui įgyti, kuri 1993 m. nostrifikuota į socialinių mokslų daktaro.
1981–1991 m. buvo šio instituto Pedagogikos katedros vedėjas. 1994 m. S. A. Zybartui suteiktas docento pedagoginis vardas. Kaip katedros vedėjas buvo reiklus ir teisingas, tiek skirstant kolegoms užduotis, tiek vertinant jų atlikimą. Katedros darbe ieškojo naujų darbo formų, kaip antai apsikeitimas išvykomis ir mokslinėmis konferencijomis su Moldovos mokytojų tobulinimosi institutu ir Krokuvos aukštąja pedagogine mokykla. Organizavo katedros dienas-seminarus Varėnos ir Ignalinos rajonuose, po kurių pakviesdavo tų rajonų pedagogus į katedrą ir padėdavo susipažinti su Lietuvos sostine, Vilniaus muziejais ir kitais kultūros centrais.
Uždarius institutą, S. A. Zybartas išėjo į pensiją, bet dar keletą metų skaitė Lietuvos pedagogams paskaitas apie užsienio mokyklas, mokyklų inspektavimą, išleido metodinių leidinių. Mokslinių interesų sritys: darbinis mokymas mokykloje, Lietuvos ir užsienio pedagogikos istorija, didaktika, švietimo vadyba. 1985 m. išleido monografiją „LTSR kaimo dieninė bendrojo lavinimo mokykla (1945–1975)“. Paskelbė daugiau kaip 110 mokslinių ir metodinių publikacijų, išleido knygas „Pradinių klasių įrengimas“ (1975), „Pradinių klasių įrengimas ir vaizdinės mokymo priemonės“ (1976), „Pedagoginės situacijos“ (1985), „Vadovavimas darbų mokytojų ir gamybinio mokymo meistrų pedagogikos ir psichologijos žinių gilinimui“ (1985), „Pamokų kontrolė ir analizė reformuojamoje mokykloje“ (1988), „Pedagoginio darbo inspektavimas“ (1995, II leid., 1996), „Švietimas užsienyje“ (3 d., 1992–1995). Parengė mokymo priemones: „Techniniai darbai“ VII, VIII ir IX klasėms (su Kęstučiu Jeronimu Galkausku, 1983–1987).
Doc. dr. S. A. Zybartas labai mėgo dainą, 2009–2020 m. dainavo Vilniaus karininkų ramovės vyrų chore ,,Aidas”, 2015–2020 m. buvo šio choro tarybos narys, tarybos pirmininko pavaduotojas. Recenzavo Linos Dumbliauskaitės-Jukonienės knygą „Vyrų choro ,,Aidas” kūrybinio kelio vingiai“ (2017). Atliko ir reklaminio pobūdžio bei repertuaro parinkimo užduotis, kuriose reikėjo jo, kaip edukologijos mokslų daktaro, kompetencijos. Vienas iš iniciatorių leisti choro laikraštį, buvo jo redkolegijos narys. Mėgo sodininkystę, daug metų prižiūrėjo netoli Dvarčionių esantį kolektyvinį sodą. Buvo didelis krepšinio aistruolis.
Kadangi praėjusiais metais patyrė sunkias akių operacijas ir neteko dalies regėjimo, naudojosi aklųjų bibliotekos paslaugomis. Kartą, grįždamas iš jos su garsinėmis knygomis, pajuto skausmą širdies plote. Buvo nuvežtas į ligoninę, operuotas. Deja, operacija jau nebegalėjo padėti… S. A. Zybartas palaidotas „Saulės“ kapinėse, skambant jo mylėto choro ,,Aidas” melodijoms. Reiškiame gilią užuojautą velionio šeimos nariams ir kitiems artimiesiems. Kolegų vardu prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis