EK narė Iliana Ivanova. Moksle vis dar trūksta moterų

Turbūt nėra geresnės datos nei vasario 11 d. pakalbėti apie ES įsipareigojimą remti moteris ir mergaites, siekiančias užimti pelnytą vietą mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse. Šiemet, Europos Parlamento rinkimų metais, Tarptautinė moterų ir mergaičių mokslo srityje diena ir mūsų pastangos kurti lygybės sąjungą įgyja papildomą prasmę.

 

41 proc. mokslininkų ir inžinierių ES yra moterys. Tačiau padėtis matyti visai kitaip, jei skaičiuojame moteris, kurios mokslo, inžinerijos, informacinių ir ryšių technologijų srityse dirba kaip savarankiškos specialistės. Šis skaičius vos viršija 25 proc. Išvada aiški – moksle vis dar trūksta moterų.

Labai džiaugiuosi, kad ES jau ėmėsi įvairių konkrečių veiksmų ir priemonių, siekdama ne tik stiprinti lyčių aspektą mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) srityje, bet ir konkrečiai paremti ir palaikyti STEM srityje dirbančias moteris.

 

Pradėdami įgyvendinti dabartinę 2021–2027 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, pasižadėjome aktyviau siekti lyčių lygybės MTI srityje. Kad gautų finansavimą, viešieji subjektai, mokslinių tyrimų organizacijos ir aukštojo mokslo įstaigos turi parengti Lyčių lygybės planą. Šie planai yra pagrindinė mūsų priemonė, kuria siekiame kurti sąžiningas, įtraukias ir saugias darbo vietas ir užtikrinti tvarius institucinius pokyčius visoje Europoje. Be to, ES finansuojamuose projektuose turi būti atsižvelgta į lyčių aspektą – taip užtikrinama, kad jų veikla būtų aktuali visiems ES piliečiams.

Tokiomis priemonėmis kaip programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ nustatėme aukštus mokslo darbuotojų rengimo standartus ir skatiname lygias galimybes akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų. Šios programos nuostatos dėl lyčių lygybės atsiperka: mokslo darbuotojos sudaro daugiau kaip 42 proc. visų karjeros lygių naudos gavėjų ir 46 proc. doktorantų.

 

Tačiau ką darome siekdami pagerinti moterų ir mergaičių atstovavimą būtent STEM srityje? Europos Komisija parengė įvairių politikos priemonių ir iniciatyvų. Pavyzdžiui, bendradarbiaujame su universitetais ir mokslinių tyrimų ir inovacijų subjektais, siekdami, kad gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijos ir karjera taptų patrauklesnės – tam į programą įtraukiami menai, socialiniai ir humanitariniai mokslai (pagal vadinamąjį STE(A)M metodą).

 

Siekiant šių tikslų labai svarbu skatinti smalsumą ir kurti palankią aplinką, kurioje mergaitės galėtų atrasti STEM. Tai yra programos „Girls Go Circular“ pagrindas. Nuo programos sukūrimo 2020 m. ji padėjo daugiau kaip 32 000 mergaičių 23 šalyse įgyti skaitmeninių ir verslumo įgūdžių. Iki 2030 m. programą taikysime visose 27 ES šalyse – norėčiau paraginti visas mergaites pasidomėti, ką ji joms gali pasiūlyti.

Be to, suteikiame pripažinimą sėkmės atvejais. Šiais metais puikius Europos akademinių ir mokslinių tyrimų organizacijų rezultatus įvertinsime antrą kartą teikiamu ES lyčių lygybės lyderių apdovanojimu.

 

Ir toliau atkreipiame dėmesį į išskirtines inovacijų srityje dirbančias moteris. Kovo 18 d. kaip mūsų pavyzdinio renginio – Mokslinių tyrimų ir inovacijų savaitės – dalis bus surengta 10-oji moterų novatorių apdovanojimo ceremonija. Šiuo apdovanojimu atkreipiamas dėmesys į moteris, kurios proveržio idėjas perkėlė į realybę. Tikiuosi, kad tai įkvėps ateities novatorius sekti jų pavyzdžiu.

Jei norime būti tikri, kad moksliniais tyrimais ir inovacijomis bus sprendžiami mums visiems aktualūs uždaviniai, būtina atsižvelgti į esminius lyčių lygybės, įvairovės ir įtraukties aspektus.

Už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Iliana Ivanova

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.