Dar visai neseniai, 2019 m. pabaigoje, kilusi COVID-19 pandemija sukėlė daugybę ne tik visuomenės sveikatos, bet ir socialinių, ekonominių problemų tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje. 
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad pandemijos poveikį vis dar jaučia visas pasaulis, o jos keliami iššūkiai visuomenę paveikia skirtingai. Apie tai kalbėta vasario 8-ąją Lietuvos mokslo tarybos (LMT) ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) organizuotoje konferencijoje, skirtoje aptarti COVID-19 pandemijos pamokas iš mokslinės perspektyvos.
LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius konferencijos pradžioje, sveikindamas susirinkusius kolegas, sakė: „Akivaizdu, kad jokia valstybės gyvenimo sritis kilusiems iššūkiams iš anksto pasirengusi nebuvo ir kad tai visam pasauliui sukėlė itin neigiamų pasekmių. Kita vertus, pandemija visuomenei suteikė ir vertingų pamokų – mokslininkams tai tapo paskata susivienyti ir neigiamus padarinius mažinti pasitelkiant mokslą, jo naujoves bei ieškant inovatyvių sprendimų kurti naujas technologijas.“
Mokslinių tyrimų finansavimas – investicija į visuomenės progresą
Sprendžiant su COVID-19 susijusias problemas, mokslininkų indėlis buvo itin reikšmingas. 2020–2023 m. LMT valstybės biudžeto ir ES fondų lėšomis finansavo mokslinius tyrimus, skirtus tirti COVID-19 bei jo sukeltus ekonominius, socialinius, kultūrinius padarinius ir padedančius spręsti iššūkius žmogaus sveikatos, švietimo ir ugdymo srityse, visuomenės saugumo, kultūros srityse, taip reikšmingai prisidėdama prie mokslo pažangos. Iš viso LMT finansavo 76 projektus, jiems buvo skirta apie 15 mln. Eur.
LMT pirmininkas įsitikinęs, kad mokslinių tyrimų finansavimas yra taip pat svarbu kaip ir investavimas į bet kokią kitą sritį – būtent nuo mokslo ir prasideda tiek ekonominė, tiek socialinė pažanga. Be mokslinių tyrimų neįmanomas ir kultūros puoselėjimas, paveldo išsaugojimas ir nacionalinio identiteto įtvirtinimas vykstant globaliems pokyčiams.
Mokslo vystymasis neegzistuoja be jo kūrėjų
Beveik trejus metus trukusi pandemija tapo iššūkiu – pradedant žmonių sveikata, baigiant socialiniais bei ekonominiais aspektais. Apie tai buvo kalbėta ir konferencijoje, kurią sudarė dvi dalys – pirmosios dalies metu buvo apžvelgiamas pandemijos poveikis socioekonominiu atžvilgiu, antrojoje – technologiniu ir biomediciniu.
Pasak mokslinių tyrimų rezultatų įžvalgomis besidalijančiais mokslininkais, nežinomybė, neraminančios pasekmės visus mokslininkus vertė mobilizuotis ir neatidėliojant gauti kuo daugiau su pandemijos valdymu, jos sukeltomis pasekmėmis žmonijai susijusių žinių. Pasak ekspertų, mokslo vystymasis negali egzistuoti be mokslo kūrėjų – mokslininkų, tad pandemijos įkarščio metu buvo atliekami moksliniai tyrinėjimai išsiaiškinti galimas COVID-19 pasekmes visuomenės saugumui, psichologinei savijautai, nuotoliniam vaikų ugdymui. Mokslininkai atliko viruso SARS-CoV-2 genomo tyrinėjimus, apsauginių kaukių gamybos proceso tobulinimo ir pritaikymo ekstremalioms situacijoms tyrimus ir kt.
LMT Gamtos ir technikos mokslų eksperto komiteto pirmininkė prof. dr. Vilmantė Borutaitė pabrėžė: „COVID-19 pandemija buvo ne tik globalus iššūkis, palietęs sveikatos apsaugos sistemą bei kitas visuomeninio gyvenimo sferas, bet ir davė postūmį naujiems mokslo tyrimams bei technologijų vystymui, nes išaiškėjo, kad daugelyje sričių turime nepakankamai žinių bei priemonių iškilusioms problemoms spręsti. Džiugu, kad Lietuvos mokslininkai taip pat turėjo galimybę ir sutelkė jėgas kryptingai ieškoti mokslu pagrįstų sprendimų pandemijos sukeltos krizės įveikimui. Tikimės, kad išmoktos pamokos padės geriau pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms bei skatins naujus tyrimus ne tik COVID-19, bet ir kitų infekcinių ligų tyrimų srityje, o visuomenės susidomėjimas mokslu neatslūgs net ir santykinai ramesniu periodu“.
Sukurtas specialus leidinys pandemijos situacijai analizuoti
Įgyvendinus mokslinių tyrimų COVID-19 padariniams spręsti skirtus projektus, LMT drauge su LMA parengė leidinį, kuriame galima rasti mokslo darbų rinkinį. Jame pristatomas įvairiapusis Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų spektras – nuo socialinių ir ekonominių iki technologinių ir biomedicininių sprendimų.
Pasak vienos iš leidinio bendraautorių akad. Aurelijos Žvirblienės, visi Lietuvos mokslininkų įgyvendinami projektai, moksliniai tyrinėjimai, susiję su COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių mažinimu, yra svarbūs ir vertingi ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. „Virusas vis dar egzistuoja ir niekur nedingo, COVID-19 pandemijos sukeltos ekstremalios situacijos vis dar nėra iki galo suvaldytos, todėl leidiniu siekiame pateikti galimus sprendimus, leisiančius sumažinti ne tik COVID-19 ligos, bet ir galimų naujų pandemijų sukeliamus poveikius ateityje“, – įsitikinus A. Žvirblienė.
Moksliniai darbai pateikia išsamią COVID-19 pandemijos sukeltos situacijos analizę, kuri atspindi SARS-CoV-2 plitimo ypatumus, inovatyvių metodų ir technologijų kūrimą, sveikatos apsaugos sistemos reagavimą, pandemijos poveikį visuomenės sveikatai Lietuvoje. Mokslo darbuose taip pat aptariami ekonominiai pokyčiai, kilę dėl pandemijos, jų valdymo strategijos ir pamokos, kaip mažinti šiuos poveikius galimų naujų pandemijų atveju. Su leidiniu ir moksliniais tyrimais galima susipažinti čia.