Neseniai Lietuvoje pagal Europos Sąjungos (ES) finansuojamą „Wet Horizons“ projektą atliktame atvejo tyrime apskaičiuota socialinė ir ekonominė durpynų atkūrimo nauda.
Tyrimo išvados parodė, kad tvari žemės naudojimo praktika leistų pagerinti anglies saugojimo bei vandens ciklų reguliavimo procesus ir atneštų didelę finansinę naudą.
Visame pasaulyje nusausinta apytiksliai 50 mln. hektarų durpynų. Šiuose žmogaus ūkinės veiklos sunaikintuose plotuose išsiskiria 5 proc. viso pasaulio anglies dvideginio emisijos. Kiekvienais metais išnyksta dar po 500 tūkst. hektarų durpynų. Lietuva yra viena iš 10 ES narių, išmetančių didžiausią kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų iš nusausintų durpynų. Šalyje iš viso nusausinta apytiksliai 70 proc. durpynų.
Pagal Paryžiaus susitarimą, ES valstybės narės įsipareigojo iki 2030 metų 55 proc. sumažinti išmetamųjų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį. Pažeistų durpynų atkūrimas padėtų pasiekti šį tikslą. Durpynų ekosistemos yra natūralios anglies saugyklos, kuriose saugiai „užrakinama“ beveik trečdalis visos Žemės anglies dioksido – dvigubai daugiau nei visuose pasaulio miškuose, kartu sudėjus. Durpynai taip pat labai svarbūs vandens ciklo reguliavimui ir potvynių prevencijai. Be to, jie yra unikalios biologinės įvairovės saugyklos.
Skatindama tvarų šių ekosistemų valdymą, ES finansuoja „Wet Horizons“ projektą, kuriuo siekiama atskleisti šlapynių atkūrimo socialinę ir ekonominę naudą. „Mūsų pagrindinis tikslas – paspartinti durpynų atkūrimą, nes supratome, kad tai nėra vykdoma. Kaip mokslininkai, mes suvokiame, kad tik tokiu būdu įmanoma padidinti anglies sekvestraciją, tačiau dauguma žmonių to nežino“, – aiškina SGGW Varšuvos gyvybės mokslų universiteto Aplinkos inžinerijos instituto profesorius Mateušas Grygoruk (lenk. Mateusz Grygoruk).
Šis tyrimas parodė, kad Lietuvos miškininkystės pramonė reikšmingai prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Tačiau pereiti nuo tradicinių medienos gamybos metodų prie tvaresnės žemės valdymo sistemos gali būti sudėtinga. Neseniai „Aplinkos vadybos žurnale“ (angl. „Journal of Environmental Management“) paskelbtame tyrime M. Grygoruk su bendraautoriais iš Vytauto Didžiojo universiteto įvairiais rodikliais įvertino natūralių, esamų ir atkurtų durpynų ekonominius rodiklius. Tyrimas atskleidė durpynų valdymo praktikos rodiklius Lietuvoje.
Miškų sausinimas, siekiant didesnio medienos prieaugio, daro rimtą žalą. Dėl pablogėjusio vandens sulaikymo pajėgumo ir sumažėjusių anglies atsargų kasmet patiriama 308,9 mln. eurų nuostolių, o tai prilygsta 6,6 proc. Lietuvos BVP. Atkūrus durpynus, būtų užtikrinta ilgalaikė nauda tiek ekonominiu, tiek aplinkosaugos požiūriu. Nusausintų durpynų drėkinimas ir ekosistemų paslaugų atkūrimas leistų sutaupyti apie 170 mln. eurų kasmet.
Ši suma būtų dar didesnė, jei į šiuos skaičiavimus įtrauktume papildomas ekosistemos paslaugas, tokias kaip maistinių medžiagų filtravimas, vandens valymas, bioįvairovės išsaugojimas, kurių šiame tyrime neanalizavome. M. Grygoruk teigia: „Kai pradedame galvoti apie kitus privalumus, kuriuos suteiktų tinkamas šlapynių tvarkymas, suprantame, kad mūsų pateikta naudos vertė yra tiksli ir ilgalaikė.“
Tyrimo išvadose pabrėžiami tvarios žemės tvarkymo praktikos ir miškininkų skatinimo dalyvauti durpynų atkūrime privalumai. Teisės aktais derėtų užtikrinti apsaugą nuo finansinių ir socialinių nuostolių bei išryškinti paskatas žemės savininkams. M. Grygoruk nurodo, kad „didžiąją dalį pinigų, naudojamų vandens tvarkymui, t. y. naujų rezervuarų ar užtvankų statybai, būtų galima skirti ūkininkams ir miškininkams, kurie tinkamai jį kaupia. Taip būtų skatinami tvarią miškininkystę ar žemdirbystę vykdantys žemės valdytojai ir didinamos anglies atsargos dirvožemyje.“
„Wet Horizons“ projekto vykdymas pradėtas 2022 m. spalį ir turi būti užbaigtas 2026 m. rugsėjį. Autorė Beatriz Sousa yra mokslo komunikacijos specialistė, biomedicinos (neuromokslų) tyrimų magistrė. Išsamiau apie projektą žr. https://www.wethorizons.eu/.
Beatriz Sousa