Dėl Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymo įgyvendinimo. Seimo laikinosios Lietuvos kariuomenės ir šaulių sąjungos paramos grupės nariai (22 parlamentarai iš įvairių frakcijų) kreipėsi į parlamentinių partijų pirmininkus su prašymu sutarti, kad pagaliau būtų pradėtas įgyvendinti 2020 m. birželio 29 d. Seimo priimtas „Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso“ įstatymas ir Lukiškių aikštė taptų, kaip numatyta Įstatyme, pagrindine Lietuvos valstybės reprezentacine aikšte su visais Įstatyme numatytais akcentais.
Viešame kreipimesi teigiama, kad tokį sprendimą paskatino ne tik bendras grupės narių supratimas apie Įstatymo nevykdymą, bet ir daugybę kartų gauti Lietuvos partizanams, politiniams kaliniams ir tremtiniams atstovaujančių organizacijų atstovų kreipimaisi, siekiantys įprasminti Lukiškių aikštėje visus kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę. Šios organizacijos, matydamos valstybės neryžtingumą šiuo klausimu, paramos prašė net ir Lietuvos šaulių sąjungos, tačiau šio klausimo sprendimas nėra Lietuvos visuomeninių organizacijų reikalas, o Lietuvos Respublikos politinių lyderių atsakomybė.
Pasak Seimo laikinosios Lietuvos kariuomenės ir šaulių sąjungos paramos grupės pirmininko Audroniaus Ažubalio, „praėjo daugiau nei dveji metai, tačiau Įstatymo įgyvendinimas atidedamas, o Lukiškių aikštėje Lietuvos valstybingumo ženklai yra arba pernelyg kuklūs, arba jų visai nėra. Tikiuosi, kad Lietuvos valstybė pagaliau turės savo reprezentacinę aikštę, kaip tai numato įstatymas“.
Keleivių vežimo autobusais reformos rezultatai. Seimo Ekonomikos komitetas sausio 17 d. posėdyje parlamentinės kontrolės tvarka svarstė klausimą dėl keleivių vežimo autobusais reformos tikslų ir rezultatų. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pažymėjo, kad reformos esminis tikslas buvo užtikrinti geresnį keleivių susisiekimą, plėsti maršrutus, gerinti aptarnavimo kokybę. Tačiau keleivių vežimo maršrutų skaičius nepasiekė priešpandeminio lygio. Maža to, maršrutų skaičius kai kuriuose regionuose labai sumažėjo.
Komiteto nuomone, pagrindinės maršrutų mažėjimo priežastys – per ilgai priimami įstatymą įgyvendinančių institucijų sprendimai, su vežėjais anksčiau siūlytos sudaryti terminuotos (18 mėnesių) sutartys, vežėjų netikrumas dėl ateities rengiant naujus maršrutus. Siekiant atkurti buvusius maršrutus, gali tekti sudaryti naujas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto, bet šių metų valstybės biudžete tokių lėšų nėra numatyta.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 33-iosios metinės. Švenčiant šią sukaktį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų įvyko iškilminga karių rikiuotė. Savanorių pajėgų pasveikinti atvyko ir užsienio partneriai – Estijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Sakartvelo ir Ukrainos kariuomenių atstovai. Tylos minute pagerbtas amžinybėn išėjusių karių atminimas, padėtos gėlės ant karių kapų.
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo įkurta 1991 m. sausio 17 d. po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Jos pirminis tikslas buvo saugoti valstybei svarbius strateginius objektus. Šiuo metu KASP rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas. Pajėgose tarnauja daugiau nei 5 500 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus.
Tarpparlamentinėje Sąjungoje: „Turime siekti darnaus vystymosi tikslų.“ Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje pirmininkė Guoda Burokienė dalyvauja Tarpparlamentinės Sąjungos ir Prancūzijos Senato bei Nacionalinės Asamblėjos rengiamame darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui skirtame seminare Paryžiuje. „Globalių pasaulinių iššūkių kontekste – COVID-19 pandemijos, žiauraus Rusijos karo Ukrainoje, pasaulinių finansų ir energetikos krizių – Lietuvos įsipareigojimas darniam vystymuisi išliko stabilus. Nepaisant neigiamų šių ekstremalių situacijų padarinių, daugumoje Lietuvos darnaus vystymosi tikslų matoma pažanga. Tačiau reikia pripažinti, kad kai kuriais atvejais teigiamos tendencijos yra trumpalaikės. Naujausio pažangos vertinimo pateikti duomenys rodo, kad „Dvylika plius“ grupės regionas iki 2030 m. galės pasiekti tik 21 rodiklį, t. y. 18 proc. išmatuojamų rodiklių. Kaip Tarpparlamentinės Sąjungos Nuolatinio darnaus vystymosi komiteto narė jaučiu pareigą nuolatos priminti kolegoms parlamentarams, kad darnaus vystymosi tikslai yra geriausias politikos receptas kovoti su skurdu, siekti socialinio teisingumo, tausoti gamtą ir skatinti žmonių gerovę“, – pažymėjo G. Burokienė.
Tarpparlamentinė Sąjunga – daugiau nei 130 m. gyvuojanti 180 pasaulio valstybes jungianti parlamentinė organizacija. Guoda Burokienė – „Dvylika plius“ geopolitinės grupės, kuriai priklauso 47 demokratiškos valstybės, valdybos narė, šios geopolitinės grupės atstovė Nuolatiniame darnaus vystymosi komitete ir šio komiteto valdybos narė.