Lietuvos Respublikos Seimo pranešimai

Dėl Seimo telefono numerių pasikeitimo. Pasikeitė Seimo fiksuoto ryšio stalinių telefonų numeriai. Nuo šiol, skambindami į Seimą, vietoje buvusio antrojo skaičiaus 3, įveskite skaičių 0, pavyzdžiui, buvo 239 6133, nuo šiol – 209 6133.

Dėl galimo į „BaltCap“ investuotų pensijų fondų pinigų iššvaistymo. Lietuvos Seimo narys Linas Jonauskas kreipėsi į Lietuvos banką, reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl privataus kapitalo fondų valdymo bendrovei „BaltCap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio galimai padarytos finansinės žalos, galėjusios paveikti Lietuvoje veikiančius privačius pensijų fondus bei žmonių jiems patikėtus pinigus. Parlamentaras prašo pateikti informaciją, ar Lietuvos gyventojams, kaupiantiems pensiją privačiuose fonduose, buvo padaryta žala dėl galimo „BaltCap“ pinigų iššvaistymo, o žalos atveju – kaip bus kompensuojami nuostoliai. „Ne vienas Lietuvos gyventojas, išgirdęs skandalingas naujienas apie galimai iššvaistytas „BaltCap“ lėšas, sunerimo, ar nenukentėjo jo pensijų fonduose laikomi pinigai. Jei žmonėms padaryta žala, jie turi žinoti, kaip ji bus kompensuojama. Žmonės kuo greičiau turi gauti visą informaciją, susijusią su susiklosčiusia situacija“, – sako L. Jonauskas.

Parlamentaras L. Jonauskas praėjusiais metais įregistravo Pensijų kaupimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlo leisti gyventojams nutraukti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose ir, dar nesukakus pensiniam amžiui, pasiimti sukauptas lėšas vienkartine išmoka. Šios pataisos turėtų būti svarstomos Seimo pavasario sesijoje.

 

 

Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai patvirtino Seimo prioritetus. Sausio 31 d. bendrame Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje pagal naująją Europos Komisijos (EK) darbo programą buvo patvirtinti Seimo prioritetai. 2024 m. EK darbo programoje aptariami pastarųjų ketverių metų laimėjimai, išdėstoma naujų pasiūlymų, kuriuos EK ketina priimti ateinančiais mėnesiais, ir pateikiama reikšmingų biurokratizmo mažinimo iniciatyvų. Labai aktualiomis Seimo komitetai išskyrė šias iniciatyvas: „2040 m. klimato srities tikslas“, padėsiantis Europos Sąjungai (ES) tvirtai laikytis kurso, siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui; „Žalioji ir skaitmeninė pertvarka, atviras strateginis savarankiškumas“: iniciatyva, kuria bus siekiama paspartinti mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą pramonės srityje, užtikrinant pažangiųjų medžiagų plėtrą bei strategines kritinių žaliavų tiekimo grandines; „Kova su neteisėtu migrantų gabenimu“, kuria planuojama modernizuoti teisinę sistemą, kad turėtume reikiamų teisinių ir operatyvinių priemonių reaguoti į naujus neteisėto gabenimo būdus; „Jungtinis Europos laipsnis“, skirtas patvirtinti mokymosi rezultatus, pasiektus vykdant tarptautinį kelių institucijų bendradarbiavimą; „Pasirengimas plėtrai“: laukiama EK komunikato dėl reformų ir politikos peržiūros prieš plėtrą, siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį plėtra turėtų kiekvienai iš politikų bei ES institucijų veikimui.

 

 

Neeilinė Seimo sesija. Vasario 12−15 d., atsižvelgiant į 50 Seimo narių siūlymą, šaukiama neeilinė Seimo sesija. Seimo posėdžius numatoma surengti vasario 12, 14 ir 15 d. Neeilinėje sesijoje planuojama svarstyti Akcizų įstatymo pataisas dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų ir akcizo suskystintoms dujoms. Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymu Seimas spręs dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Į neeilinės sesijos darbų programą taip pat įtraukti Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo, Bibliotekų įstatymo, Seimo statuto pataisų pristatymai. Vasario 15-ąją Seimas planuoja svarstyti ir priimti rezoliuciją dėl 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracijos 75-ųjų metinių.

 

 

Bankų paslaugos vis sunkiau pasiekiamos. „Lietuvoje veikiantys bankai naikina filialus, mažina paslaugų apimtį ir tuo pat metu didina įkainius, – sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas. – Banko paslaugos – vis sunkiau pasiekiamos ir prieinamos, kasdien vis brangesnės. Kiekvienas bankas – su savo taisyklėmis. Visa tai stipriai trikdo smulkųjį ir vidutinį verslą. Administracinė ir finansinė našta vis auga.“ Pasak G. Palucko, dabartinė Vyriausybė ne kartą pademonstravo didelį palankumą bankams, bet šiems „vis negana“.              Anot Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės, esamas sektoriaus reguliavimas ir priežiūros mechanizmas nebeatitinka realijų: „Visuotinės svarbos paslaugomis vadiname elektros, vandens tiekimą, nuotekų šalinimą. Ar ne laikas pripažinti, kad bankų teikiamos paslaugos priskirtinos viešajam interesui? Juk gyvename tikrovėje, kurioje viskas eina per bankus, praktiškai nebėra grynųjų pinigų. O tai reiškia, kad turi atsirasti panašus reguliavimas, koks taikomas šilumos, vandens ir kituose visuotinės svarbos sektoriuose. Vadinasi, turi keistis ir reguliavimas, kad bankų paslaugos būtų prieinamos.“

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.