Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Šiaulių skyriaus nariai sausio 23-iąją Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje minėjo savo 35 metų veiklos sukaktį. Šis skyrius, vienas pirmųjų Lietuvoje, buvo įkurtas 1989 m. sausio 16 d. Po kadenciją Šiaulių skyriaus valdybos pirmininkais buvo Juozas Pabrėža, Genovaitė Kačiuškienė ir Janina Švambarytė, o nuo 1999 m. kovo šias pareigas eina kalbininkas Algirdas Malakauskas. Metams bėgant, keitėsi skyriaus sudėtis ir veiklos kryptys, bet jo veikla pastebima ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje.
LKD Šiaulių skyrius pranoksta kitus 20 draugijos skyrių pirmiausia narių skaičiumi. Šiaulių skyriuje beveik visą laiką buvo bene daugiausia lietuvių kalbai neabejingų įvairių profesijų ir specialybių atstovų, ne tik lituanistų dėstytojų ir mokytojų. Dauguma šių žmonių savo moksline, pedagogine veikla gerai žinomi visoje Lietuvoje (tarp jų yra 20 mokslo daktarų). Kiti, nors nerašė mokslo darbų, neleido vadovėlių, bet nuoširdžiai ir kantriai mokė ar moko lietuvių kalbos savo mokinius, studentus, o kurdami ar redaguodami tekstus, rūpinasi lietuvišku žodžiu.
Ypatingos pagarbos nusipelno ir tie Šiaulių skyriaus nariai, kurių veikla nėra tiesiogiai susijusi su kalbos mokymu, kūrimu, priežiūra, bet jų meilė gimtajai kalbai, nerimas dėl lietuvių kalbos likimo skatino rūpintis ja net ir esant nepalankioms aplinkybėms, ieškoti būdų ir galimybių skleisti žinią apie gimtosios kalbos svarbą tautos savasčiai išlaikyti, būtinybę tvirtinti jos pamatus ir ją saugoti nuo svetimų kalbų įtakos, nuo dalies tautiečių rodomos nepagarbos ar tiesiog abejingumo. Tai matematikai Donatas Jurgaitis ir Petras Alekna, specialieji pedagogai Regina Ivoškuvienė ir Algirdas Ališauskas, chemikai Jūratė Sitonytė ir Vaclovas Tričys, psichologas Algimantas Kačiuška, inžinierius Vaclovas Vingras, socialinių mokslų (vadybos) atstovas Jonas Jasaitis, pedagogai Aušra Tupikė, Reda Zalogienė, Zenonas Ripinskis ir kiti.
Šiuo metu pusė skyriaus narių yra buvę Šiaulių universiteto (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija) dėstytojai, kita pusė – Šiaulių universiteto absolventai. Šiame skyriuje yra dvi ilgiausiai veikiančios LKD grupės: Šiaulių universiteto ir Šiaulių Gegužių progimnazijos. Į LKD veiklą buvo įsitraukę visi Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros nariai (jų buvo 16). Kitos tokios katedros Lietuvoje nė su žiburiu nerasi. Pagal mokslinį potencialą (beveik visi dėstytojai – mokslo daktarai, 5 iš jų – profesoriai) su šia katedra galėjo lygintis nebent Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra.
Šiaulių skyriaus aktyviausia narė profesorė Genovaitė Kačiuškienė net dvi kadencijas iš eilės (2017–2023) buvo LKD valdybos pirmininkė, pirma ir vienintelė ne Vilniaus atstovė, vadovavusi LKD, gerokai suaktyvinusi jos valdybos ir apskritai Draugijos veiklą, nuo 2023 m. išrinkta LKD tarybos pirmininke. Šiaulių skyrius pirmasis iš LKD skyrių 2008 m. surengė LKD suvažiavimą Šiauliuose, Šiaulių universitete (ankstesnius suvažiavimus rengė tik vilniečiai). Šis skyrius 1992 m. pirmasis Lietuvoje pradėjo rengti lietuvių kalbos diktanto konkursus miesto gyventojams. Iš viso surengti 25 lietuvių kalbos diktanto konkursai, skirti Motinos dienai (1992–2016) paminėti. Diktantų rengimo iniciatorė – G. Kačiuškienė, parvežusi šią idėją iš darbo Prancūzijoje. Diktantą kasmet rašydavo nuo 60 iki 150 žmonių, iš viso sulaukta apie 2 500 dalyvių.
Taip pat organizuota 20 diktanto konkursų, skirtų Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti (2004–2023), kuriuose dalyvavo Šiaulių miesto Lieporių mikrorajono mokyklų moksleiviai ir mokytojai. Iki šiol diktantą rašė apie 2 000 dalyvių. Šio diktanto konkursų rengėja – LKD Gegužių progimnazijos grupė.
Šiaulių skyrius, pirmiausia profesorės Giedrės Čepaitienės dėka, nemažai prisidėjo prie žymiojo kalbininko Jono Jablonskio atminimo įamžinimo Šiauliuose. Bendradarbiaujant su Humanitariniu fakultetu, surengta įvairių renginių šiam iškiliam kalbininkui atminti. Fakultete įkurta vardinė Jono Jablonskio auditorija. 2004 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pritarta LKD Šiaulių skyriaus kreipimuisi ir Šiaulių miesto gatvei suteiktas Jono Jablonskio vardas. Apie Joną Jablonskį paskelbta nemažai straipsnių, o profesorė G. Čepaitienė tapo Jono Jablonskio premijos laureate. Tarp 13 labiausiai pasižymėjusių ir nusipelniusių LKD narių yra 3 Šiaulių skyriaus nariai: Kazimieras Župerka, Janina Barauskaitė ir Algirdas Malakauskas. Šis skyrius yra vienintelis, turintis savo gretose Lietuvos Respublikos Seimo narį – doc. dr. Stasį Tumėną, dirbantį Kultūros komitete. Skyriaus nariai yra du Šiaulių miesto garbės piliečiai, profesoriai habilituoti daktarai Kazimieras Župerka ir Aloyzas Gudavičius.
LKD Šiaulių skyrius, bendradarbiaudamas su universitetu, Šiaulių miesto savivaldybe ir kitomis institucijomis, surengė daug įvairaus pobūdžio renginių šiauliečiams. Minėtini pastarojo dešimtmečio renginiai, organizuoti glaudžiai bendradarbiaujant su savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušrine Rinkevičiene: 2013 m. surengta viktorina „Sielos tėvynė – kalboj“, skirta valstybinės kalbos statuso atgavimo 25-mečiui ir Šiaulių 777-ajam gimtadieniui, 2018 m. – virtuali lietuvių kalbos viktorina, skirta valstybinės kalbos statuso grąžinimo lietuvių kalbai 30-mečiui ir Lietuvos valstybės 100-mečiui, tais pačiais metais miesto visuomenė pakviesta į renginį „Kalba – tautos gyvybės duona“, skirtą valstybinės kalbos statuso grąžinimo lietuvių kalbai 30-mečiui. 2021 m. paskelbta virtuali lietuvių kalbos viktorina „Kalbos namai“, 2022 m. surengtas Šiauliuose 2021 m. įregistruotų gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas ir virtuali lietuvių kalbos viktorina, skirta valstybinės lietuvių kalbos 100-mečiui.
2023 m. spalį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje surengta didelio miestiečių susidomėjimo sulaukusi konferencija-diskusija „Lietuvių kalba – tautos išlikimo garantas“, skirta lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-mečiui. LKD Šiaulių skyrius buvo vienas iš šio renginio organizatorių.
Nemažai dėmesio skirta ir mokslinėms problemoms spręsti. Bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, 2012–2022 m. surengta 11 respublikinių mokslinių-praktinių konferencijų „Gimtoji kalba mokykloje“. Po konferencijų išleisti straipsnių rinkiniai „Gimtoji kalba mokykloje“ (konferencijų ir leidinių iniciatorė – dr. Ona Laima Gudzinevičiūtė). 1990–2010 m. surengtos 5 respublikinės mokslinės konferencijos „Jono Jablonskio diena Šiauliuose“ (iniciatorė – prof. Giedrė Čepaitienė), 2000–2003 m. – 4 respublikinės mokslinės-praktinės konferencijos „Kalbos kultūra mokykloje (pagrindinė organizatorė LKD grupės pirmininkė Laima Malakauskienė) ir kt. Išleista leidinio „Kalbos aktualijos“ 10 numerių (1993–2014), taip pat 10 straipsnių rinkinių „Gimtoji kalba mokykloje“ (2013–2022).
Minėtus Šiaulių skyriaus veiklos faktus 35-mečio minėjimo renginyje priminė ilgametis skyriaus valdybos pirmininkas Algirdas Malakauskas. Daugiau informacijos galima rasti skyriaus 35-mečio proga išleistame leidinėlyje „Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Šiaulių skyrius (1989–2024): žmonės ir jų veikla“. Renginio metu apie skyriaus įkūrimą 1989 m., Atkuriamąjį LKD suvažiavimą Vilniuje ir LKD suvažiavimą, surengtą 2008 m. Šiauliuose, prisiminimais dalijosi doc. Juozas Pabrėža, pirmasis LKD Šiaulių skyriaus pirmininkas. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto narys dr. Stasys Tumėnas – ilgametis LKD Šiaulių skyriaus narys ir rėmėjas – kalbėjo tema „Tarp politikos ir gramatikos: kai politikai bando perimti kalbininkų funkcijas“. Jis akcentavo, kad politikai siekia uzurpuoti lietuvių kalbos gramatiką, ignoruodami kalbininkų pateikiamus argumentus. Šios kadencijos Seimo liberalusis sparnas rengia vis naujas atakas prieš mums brangią lietuvių kalbą, todėl kalbėtojas kvietė LKD narius neprarasti budrumo S. Tumėnas teigė, kad negalima atsiriboti nuo procesų, vykstančių Seime, nes kai įstatymai ar jų pataisos priimami, juos atšaukti būna nelengva ir tai gerokai užtrunka. Aktyvaus Šiaulių skyriaus nario Vaclovo Vingro, didžiosios Kalbos šventės, vykusios Šiauliuose prieš 35 metus, pagrindinio organizatoriaus, pasisakyme optimizmo taip pat buvo nedaug. Jis kalbėjo apie šalies demografinę situaciją, dalies visuomenės abejingą požiūrį į lietuvių kalbos situaciją. V. Vingro nuomone, lietuvių kalbos likimas priklausys nuo rinkėjų, kurių dauguma – sumaterialėję ir apatiški.
Renginio vedėja G. Kačiuškienė prof. Kazimiero Župerkos klausė, kokiu keliu mums eiti, ką daryti. Profesorius pabrėžė tris dalykus, kurie jam šiuo metu labiausiai kliūva. K. Župerka kalbėjo apie svetimų kalbų asmenvardžių perrašą ir pabrėžė, kad kultūringos tautos požymis – perrašyti svetimvardžius pagal savos kalbos taisykles. Jam kelia nerimą ir populiarumo besivaikančių kalbininkų melas, kuriuo lengvai patiki ir kai kurie žurnalistai, ir nelabai išprusę kalbos vartotojai. Profesorius pastebi žiniasklaidoje sparčiai plintančias skyrybos klaidas ir klaidas iš buvusio Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo. Renginio dalyviai pripažino, kad lietuvių kalbos situacija kelia rūpesčių, tačiau LKD misija ir yra rasti būdų ir priemonių, kaip kartu su kitomis kalbos institucijomis esamą situaciją pakeisti. Tikėkimės, kad LKD Šiaulių skyrius, paminėjęs 35 metų sukaktį, savo veiklą sėkmingai tęs. Čia rasis įdomių idėjų ir veiklos būdų, netrūks aktyvių, iniciatyvių, kūrybingų narių.
Aušrinė Rinkevičienė
Autorė yra LKD Šiaulių skyriaus valdybos pirmininko pavaduotoja.