2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamentas priėmė Europos Sąjungos sutarčių pakeitimų projektą (www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2023-0427_EN.html),
premijos laureatams
kuriuo pradėjo procedūrą dėl centristinės Europos supervalstybės sukūrimo ir nacionalinių valstybių faktinio panaikinimo. Šis tikslas buvo paskelbtas dar 1992 m. vasario 7 d. Mastrichto sutartimi dėl politinės Europos Sąjungos sukūrimo. Sutarčių pakeitimais atimama valstybės narės veto teisė visose srityse. Viršvalstybinėms, piliečių nerenkamoms Europos Sąjungos (ES) institucijoms (Europos Komisijai ir kt.) valstybės narės perduoda sprendimų priėmimą dėl užsienio politikos, ginkluotųjų pajėgų, sveikatos apsaugos, pramonės plėtros, milijonų migrantų apgyvendinimo, aplinkos apsaugos priėmimo, transgenderinių lyčių ideologijos skleidimo, įtakos mokyklų programų turiniui, sprendimų dėl abortų ir lytinio švietimo, mokesčių mokėtojų finansuojamo „lyties pakeitimo”, šalių demografinės struktūros pakeitimuose.
Įvedamas visos Europos referendumas
Kuriamas ES valdymo mechanizmas leis keisti Sutartį dėl ES be visų valstybių narių sutikimo, centriniai ES valdymo organai formuojami be demokratinių rinkimų, sprendimams priimti pakaktų 3–4 didžiausių valstybių narių sutarimo. Šis įstatymo projektas bus perduotas ES Tarybai, kurią sudaro valstybių narių ministrai, o vėliau – Europos Vadovų Tarybai, kurioje paprasta balsų dauguma siūloma nuspręsti sušaukti konventą, sudarytą iš parlamentų atstovų, valstybių ir vyriausybių vadovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos, kurie priims rekomendacijas tarpvyriausybinei konferencijai. Tuomet ES Tarybos pirmininkui siūloma sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją, kurioje valstybių narių vyriausybių atstovai parengtų galutinį Sutarties dėl ES pakeitimų, kuriuos jos gali priimti tik vienbalsiai, tekstą. Galiausiai ES Tarybos ir Europos Komisijos teisės tarnybos parengs pakeitimų tekstą peržiūros sutarčių forma. Po to pakeitimų turinys nebegalės būti keičiamas.
Paskutinis procedūros etapas bus naujų sutarčių ratifikavimas visose valstybėse narėse, laikantis jų konstitucinių reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnis reikalauja, kad valstybės suvereniteto atidavimui referendume turi pritarti 75 proc. visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos santykiai nėra teisiškai reglamentuoti, nes lietuvių tautos balsavimui nebuvo pateiktas 2003 m. balandžio 16 d. „Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų“. Tai buvo aptarta 2023 m. gruodžio 29 d. spaudos konferencijoje Seime „Iš neteisės teisė neatsiranda – ar būsimas Lietuvos Respublikos Prezidentas sutiks atiduoti likusį mūsų valstybės suverenitetą Europos Sąjungai?“(www.youtube.com/watch?v=c_vseRvxr4g).
2023 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas per 5 minutes (iš 110 užsiregistravusių Seimo narių „už“ balsavo 97, susilaikė 13) nutarė paskirti antrą, t. y. papildomą, 2023 metų Laisvės premiją Europos Parlamentui – už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją ir žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, už nuolatinį istorinio teisingumo siekį, <…> indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą.
Ar Lietuvos Seimas žino, ką sprendžia Europos Parlamentas? Ar Lietuva rinko 11 Europos Parlamento narių, ar jie dar gyvi? Ar jie visi nesupranta, kad Europos Parlamentas 2023 m. lapkričio 22 d. pradėjo ES valstybių narių likvidavimo procedūrą? Sausio 13 d. Seime šią Laisvės premiją atsiėmė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Kita 2023 metų Laisvės premija įteikta buvusiam politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbiui Petrui Plumpai. Ar galima buvo dar ciniškiau pasityčioti iš Sausio 13-osios ir Lietuvos žmonių aukų? Lietuvos Laisvės premija skirta Europos Parlamentui, forsuojančiam Lietuvos valstybingumo sunaikinimą! Ir ši premija įteikiama 1991 m. Lietuvos laisvės gynimo paskutiniojoje barikadoje – Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, kuriuose šiuo metu posėdžiauja Lietuvos Seimas! Ir tai daroma Sausio 13 dieną!
Tuo metu Lenkijoje vyksta žūtbūtinė kova už šios valstybės išlikimą – naujoji Lenkijos vyriausybė forsuoja šios valstybės išvalstybinimą. Be ceremonijų perėmusi visuomeninio transliuotojo valdymą, bando tai padaryti su centriniu banku, siekdama vietoje zloto Lenkijoje įvesti eurą. Varšuvoje – šimtatūkstantiniai tam besipriešinančiųjų mitingai. Lietuvai pakako Dalios Grybauskaitės trumpų pasakėlių dėl lito atsisakymo. Dėl Laisvės premijos skyrimo Europos Parlamentui pirmuoju Seime kalbėjęs užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis beatodairiškai mus ragina skubėti į naują Žečpospolitos junginį su „tinkama“ Lenkijos vyriausybe, kuriai vėl vadovauja buvęs Lenkijos ministras pirmininkas ir 2014–2019 m. buvęs ES vadovų tarybos prezidentas Donaldas Tuskas. Žygimanto Pavilionio beatodairiškai giriamas naujosios Lenkijos vyriausybės užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis. Ir vis tik, Lietuva, su Sausio 13-osios Pergale! Skausminga, bet Pergale! Atsilaikėme, nes buvome susitelkę! Atsilaikėme ne ginklu, bet tiesa ir taika!
Dr. Zigmas Vaišvila
Autorius yra Kovo 11-osios Akto signataras