Kai Lietuva iškilmingai šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas ruošėsi paminėti Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto atkūrimo Kaune 25-metį.
Kartu su kolege aplankėme Kauno apskrities bibliotekas, patikrinome katalogus, peržiūrėjome senąsias knygas, vadovėlius ir prieškario laikraščius. Rinkome senąsias nuotraukas ir darėme jų kopijas. Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo universiteto) istorija domėjausi dar nuo mažų dienų, todėl didelis ratas pažįstamų ir bičiulių iš Kauno ir Vilniaus bibliotekų atsiliepė į mano pagalbos prašymą.
Artėjo 2018 m. rugsėjo 15 d., kai universitetą turėjo užplūsti moksleiviai ir mokytojai, atvykdami į kasmet rengiamą mokslo festivalį „Erdvėlaivis – Žemė“. Nuotraukų pluoštelis, Fizikos katedros muziejaus senieji vadovėliai ir eksponatai jau laukė savo eilės rikiuotis į rengiamos parodos lentynas, o širdyje ruseno viltis atrasti tai, kas dar nematyta, ypatinga, kas nustebintų kolegas ir svečius.
Deja, dienos nepaliaujamai bėgo, o lauktos staigmenos vis dar nėra. Paskutinė viltis – kreiptis į Fizikos katedros bičiulį prof. habil. dr. Stanislovą Sajauską. Profesorius yra ne tik Lietuvoje ir už jos ribų žinomas mokslininkas, bet ir kolekcionierius. Netrukus į elektroninį paštą įkrito greitas profesoriaus atsakymas: „Į mano interesų ratą neįėjo medžiagos apie mokslo istoriją rinkimas, tad fotografijų su mokslininkais neturiu.“ Tačiau 2018 m. rugsėjo 2 d. vėlų vakarą atskrido kitas jo elektroninis laiškas – tikra staigmena: „<…> Atsitiktinai tarp savo fotografijų aptikau vieną fizikę. Kitoje nuotraukos pusėje užrašas: „Sesuo Marija Margarita, „Saulės“ mokytojų seminarijos fizikos mokytoja. Kaunas, 1926 m. sausio mėnuo.“ Tikras stebuklas – mokytoja, fizikė, vienuolė! Reikia priminti, kad tuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir kitur pasaulyje daugelį metų fizika buvo išskirtinai vyrų sritis!
Gavus nuotrauką, paieškos prasidėjo dar tą patį vakarą: naršymas internete, namų bibliotekoje, susirašinėjimas su Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos instituto biblioteka, kur saugoma Šv. Kazimiero kongregacijos (JAV) biblioteka, „Saulės“ gimnazijos mokytojais, Šv. Kazimiero kongregacijos seserimis Čikagoje ir Lietuvoje. Pusmetis darbo, tačiau susirašinėjimas davė rezultatų, kuriais ir dalinuosi su jumis, „Mokslo Lietuvos“ skaitytojai.
Sesuo Marija Margarita (Kotryna Milevičiūtė), JAV žinoma kaip Catherine Helen Melevage, gimė 1893 m. rugsėjo 22 d. JAV Pensilvanijos valstijoje (Shenandoah, Pennsylvania) angliakasio, kilusio iš Jovaišių Leipalingio parapijos (dab. – Druskininkų sav.) Ignoto Milevičiaus (1869–1943), 1884 m. atvykusio į Niujorką, ir 1889 m. į Filadelfiją iš Tartupio (dabar – Prienų r.) atvykusios Kotrynos (Catherine Alexinas, 1864 03 12–1950 04 02) šeimoje. Margaritos tėvai susituokė 1889 m. Ji buvo ketvirtas vaikas iš aštuonių.
Nors apie sesers Marijos Margaritos tėvus žinoma nedaug, tačiau mirus jos tėvui Pensilvanijos laikraštis „Posttville Republican“ rašė, kad Ignotas Milevičius save visada laikė lietuviu. Kai Margaritai buvo šešeri, Milevičių šeima persikėlė į Mahanoy City, PA, o 1907 m. – į New Philadephia, PA. Ignotas 28 metus dirbo Švenčiausiosios Širdies (angl. Sacred Heart) bažnyčioje zakristijonu, kol išėjo į pensiją. Šeima susilaukė dvidešimt penkių vaikaičių ir trijų provaikaičių. Ignotas mirė 1943 m., o 1950 m. mirė ir Margaritos mama Kotryna.
Verta priminti, kad, tėvui Ignotui dar dirbant angliakasiu Shaft anglių kasykloje, jų šeima gyveno į pietryčius nuo Shenandoah, PA. Anglies kasyklų šeimininkai netoli kasyklų įkurdavo gyvenvietes darbininkų šeimoms. Alinantis angliakasio darbas, dažni nelaimingi atsitikimai ir plaučių ligos trumpino atvykėlių gyvenimą. Dauguma atvykusių lietuvių buvo neraštingi. Vyrai, dirbdami kasyklose, mokėsi anglų kalbos, o moterys, likusios dirbti namų ruošos darbų, dažniausiai ir šios kalbos neišmokdavo.
Lietuviai, siekdami lengvesnės duonos savo vaikams, juos leido mokytis į JAV mokyklas, kuriose už mokslą nereikėjo mokėti. Už mokyklos sienų skambėjo gimtoji lietuvių kalba. Į JAV atvykę lietuviai, glaudžiai gyvendami, siekė išsaugoti lietuvių kalbą per bažnytinę ir kitą įvairią veiklą lietuvių bendruomenėje. Vienu iš svarbiausių lietuvių veiklos centrų buvo 1891 m. Shenandoah PA pradėjusi veikti Šv. Jurgio bažnyčia. Visi Milevičių vaikai buvo pakrikštyti šioje bažnyčioje. Margarita pradžios mokslus pradėjo Mahanoy City, PA. Ji puikiai bendravo tiek lietuvių, tiek anglų kalba. Nuo pat vaikystės ne tik vertėjavo lietuviams, bet ir padėdavo jiems sudaryti finansinius sandorius, sužinoti naujienas.
1907 m. šeimai persikėlus į Naująją Filadelfiją (angl. New Philadelpia, PA), Margarita baigė Šventosios Šeimos mokyklą (angl. Holy Family School) ir išvyko mokytis į Nekalčiausios Marijos Širdies tarnaičių seserų (angl. Imaculate Heart of St. Mary) seminariją Skrantone (angl. Scranton, PA). Margaritos giminaitės Anitos Adomaitytės-Scarborough teigimu, su šia šeima bendravę lietuviai kunigai turėjo didelę įtaką jos pasirinkimui išvykti mokytis net už 60 mylių nuo tėvų namų.
Kuriant lietuvišką moterų vienuolyną, 1903 m. kun. A. Kaupas rašė savo seseriai Kazimierai, kad vienuolėmis turėtų tapti lietuvaitės, gimusios arba užaugusios Amerikoje, kurias savo parapijose turėjo surasti kunigai ir mokėti už jų mokslą savo lėšomis arba rasti kitų būdų joms išlaikyti. Margarita, atvykusi į Skrantoną, čia jau rado Kazimierą Kaupaitę, Juditą Dvaranauskaitę ir Antaniną Unguraitytę, kurios gimė Lietuvoje. 1906 m. birželio 30 d. kun. Antanas Stasiukynas pasiūlė naująjį vienuolyną pavadinti Šv. Kazimiero seserų vardu.
Skrantonas buvo žinomas angliakasių miestas, į kurį sueidavo šešios geležinkelio linijos. Tačiau JAV jis garsėjo ne tik šalia esančiais anglies klodais, bet ir ne viena aukštesniąja mokslo įstaiga. Lietuviams artimesnė buvo airių seserų globojama Šventosios Marijos (Mount Saint Mary) seminarija, įsikūrusi keturių aukštų pastate. Seminarijos bokšte buvo įrengta observatorija, kuri buvo naudojama, mokant astronomijos. Laikraštyje „Draugas“ buvo rašoma, kad moderniuose seminarijos namuose buvo įrengti dideli, šviesūs kambariai. Joje galėjo gyventi apie 400 seminarisčių. XX a. pradžioje seminarija garsėjo idealia tvarka, kuri buvo būdinga to meto vienuolynams.
Šv. Marijos seminarijos tikslas buvo suteikti mergaitėms krikščionišką, mokslu pagrįstą išsilavinimą. Čia mokėsi ne tik iš Pensilvanijos, bet ir iš tolimesnių valstijų atvykusios moksleivės. Seminarijoje buvo suteikiamas pradinis, vidurinis ir aukštasis mokslas. Pastarasis trukdavo ketverius metus ir buvo skirstomas į du skyrius: klasikinį ir komercinį. Pirmajame buvo mokoma tikėjimo pagrindų, literatūros, anglų, lotynų ir graikų, o kas pageidavo – ir vokiečių, prancūzų, ispanų bei italų kalbų. Taip pat buvo mokoma aritmetikos, algebros, geometrijos, trigonometrijos, geografijos, geologijos, botanikos, fizikos, chemijos ir astronomijos. Komercijos skyriuje buvo mokoma anglų kalbos, komercinės korespondencijos, aritmetikos, algebros, knygų vedimo, komercinės geografijos, istorijos, spausdinimo rašomąja mašinėle, scenografijos, politinės ekonomikos ir kt. Mergaitės, kurios pageidavo, buvo mokomos muzikos ir piešimo.
Šioje seminarijoje laikinai apsistojo Šv. Kazimiero vienuolyno seserys, tarp jų ir būsimosios lietuvių vaikų mokytojos. Studijuodama Skrantone, Kotryna Milevičiutė (vėliau – sesuo Marija Margarita) apsisprendė sekti sesers Marijos Kaupaitės pėdomis. 1909 m. darytoje nuotraukoje ją matome tarp penkiolikos kandidačių į lietuviškąsias Šv. Kazimiero seseris. JAV lietuvių laikraštis „Draugas“ rašė, kad netrukus Šv. Kazimiero seserų-mokytojų kongregacija išeis iš Skrantono airių seserų seminarijos globos ir įsteigs auklėjimo namus Čikagoje. Trejus metus seminarijoje lavintos lietuvaitės nusipelnė nuoširdaus paminėjimo.
Iš Skrantono į Čikagą atvyko keturios seserys ir viena kandidatė. Jos pradėjo dirbti tenykštėje mokykloje. Sesuo Marija Margarita rūpinosi Motinos namų įrengimu. Jai padėjo dvi kandidatės iš Čikagos – Ona Mickutė (sesuo M. Pranciška) ir Veronika Balčaitė (sesuo M. Katarina). 1911 m. liepos 2 d. įvyko Šv. Kazimiero kongregacijos Motinos namų šventinimas. Iškilmėse dalyvavo daug žmonių, giedojo penkiasdešimties vyrų choras. Namus pašventino Čikagos arkivyskupas J. E. Quigley, jam asistavo 24 kunigai ir šeši klierikai. Kambariai svečiams buvo papuošti gėlėmis. Nors oro temperatūra siekė 98 F (36,60C) ir buvo neįmanoma rasti pavėsio, po iškilmių ceremonijos žmonės dar nesiskirstė. Jie apžiūrėjo ne tik šių namų išorę, bet ir vidų, bendravo su moksleivėmis. (Pabaiga – kitame numeryje)
Doc. dr. Judita Puišo