Nauja apklausa rodo, kad savarankiškos tautinės partijos ir toliau smarkiai auga visoje Europoje. Prancūzijos dešinieji per birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus ketina sumušti visus ankstesnius rekordus, rodo nauja apklausa. „Portland Communications“ atlikta reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei tūkstantis rinkėjų penkiose šalyse (Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose), teigia, kad populistais pravardžiuojamos jėgos beveik visur tikisi didelio proveržio.
Marine Le Pen nacionalinis susivienijimas, kuriam nuo 2022 m. vadovauja europarlamentaras Jordan Bardella, pirmauja su 33 proc. ir gerokai lenkia E. Macron liberalią koaliciją „Ensemble“, kurią JAV apklausų rengėjas įvertino tik 14 proc. Pridėkime dar kitos už savarankiškumą pasisakančios „Reconquête“ prognozuojamus 6 proc. ir paaiškės, kad beveik 4 iš 10 apklaustų prancūzų rinkėjų pasitiki populistiniais dešiniaisiais, kurie per ateinančius penkerius metus reformuos Europos Parlamento kairiąją darbotvarkę. Nors abi partijos priklausys skirtingoms tarptautinėms politinėms frakcijoms Europos Parlamente, jos yra tautinės, suverenios ir griežtai prieš migraciją nusistačiusios partijos, todėl tikimasi, kad glaudžiai bendradarbiaus kitą kadenciją.
Panašios tendencijos pastebėtos beveik visose kitose apklaustose šalyse. Vokietijoje „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) išlieka antra pagal populiarumą partija po centro dešiniųjų krikščionių demokratų bloko, tačiau apklausose lenkia valdančiuosius socialistus (SPD) bei žaliuosius ir turėtų surinkti mažiausiai 17 proc. Apklausos duomenimis, AfD populiarumas siekia 20 proc. „Europos Sąjunga į šiuos rinkimus eina su labai pesimistinėmis piliečių nuotaikomis”, – aiškino „Portland Communications“ generalinė direktorė Victoria Dean, pridurdama, kad rinkėjams nerimą kelia sunkiai sprendžiamos problemos. Visose apklaustose šalyse, išskyrus vieną, svarbiausiu rūpesčiu išrinkta pragyvenimo išlaidų krizė, olandus labiausiai jaudina būsto krizė, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose antroje vietoje liko imigracija, o Lenkijoje ir Italijoje antroje vietoje pagal svarbą buvo sveikatos apsauga. Daugumoje apklaustų šalių gyventojai labai nepatenkinti savo vyriausybėmis. Daugiausia nepatenkintų rinkėjų buvo Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur atitinkamai 68 proc. ir 66 proc. respondentų teigė, kad jų šalys eina klaidingu keliu.
Remiantis naujausiais „Politico“ suvestinės apklausos duomenimis, du konservatyvūs Briuselio blokai – ID ir ECR – padidins savo vietų skaičių atitinkamai iki 88 ir 77, užimdami trečią ir penktą vietas. Tačiau šiuose skaičiuose neatsižvelgiama į tai, kad prie partijų prisijungs daugiau perspektyvių narių, pavyzdžiui, Vengrijos „Fidesz“, dėl kurios ECR gaus 12–14 vietų, arba Rumunijos AUR, kurios 7–8 europarlamentarai greičiausiai sustiprins ID frakciją. Jei apklausos rezultatai atsispindės birželį vyksiančiuose rinkimuose, yra reali tikimybė, kad nacionaliniai konservatoriai taps trečiuoju ir ketvirtuoju pagal dydį blokais Europos Parlamente, pertvarkydami jėgų pusiausvyrą ir grąžindami normalumą į Europos centrą. Parengta pagal: europeanconservative.com