Vilniaus knygų mugei Lietuvos nacionalinis muziejus pristatė daugiau nei penkerius metus trukusio tyrimo publikaciją „Atrastas Vilnius. Kartografiniai ir sociotopografiniai miesto maketo šaltiniai“.
Knygoje publikuojama Vilniaus senamiestį ir priemiesčius apimanti kartografinė medžiaga, leidusi iki smulkiausių detalių atkurti prieš 200 metų egzistavusį miesto vaizdą, kurio didelės dalies jau nebeįmanoma pamatyti. Šis tyrimas buvo planuojamas kaip anksčiau išleistos studijos „Vilniaus miesto planai“ tęsinys, tačiau išaugo į atskirą istorinę studiją.
„Vladas Drėma dalį Vilniaus fasadų piešinių paskelbė knygoje „Dingęs Vilnius“, bet atliekant tyrimą paaiškėjo, kad jų yra daug daugiau, nei skelbiama. Sekant ir kitų šią medžiagą tyrusių istorikų pėdomis, teko pastebėti, kad sistemingo Rusijoje susikaupusios lituanistinės medžiagos tyrimo nebuvo atliekama. Ir, matyt, todėl Vilniaus vaizdai nebuvo išsamiai įvertinti“, – sakė tyrimo vadovė, menotyrininkė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.
Vilniaus maketas, sukurtas XIX amžiuje
Tiriant archyvinę medžiagą, paaiškėjo, kad šis Vilniaus miestui svarbus istorinis šaltinis atsirado XIX a., kai buvo nuspręsta parengti detalų Vilniaus miesto maketą. Tai turėjo būti savotiška demonstracinė priemonė, kaip karinė caro administracija įsivaizdavo valdysianti Vilnių po 1830–1831 m. sukilimo. Į Vilnių buvo atsiųsti šeši karo inžinieriai, kurie per dvejus metus parengė miesto užstatymo brėžinius „modelio sukūrimui“. Rusijos imperatoriaus Nikolajaus I nurodymu turėjo būti sukurtas Vilniaus miesto su priemiesčiais maketas. Apie jo likimą žinių kol kas nėra, bet kad jis buvo pagamintas, žinome iš brėžiniuose išlikusių pastabų. Juos galime laikyti profesionaliai atlikta miesto užstatymo inventorizacija. Nė vienas Lietuvos miestas tokios unikalios ikonografijos neturi“, – sako B. Vitkauskienė.
Unikali Vilniaus senamiesčio ir priemiesčių užstatymo medžiaga yra ypač svarbi miesto istorijai. Brėžiniuose atsispindi anuometinis Vilniaus gatvių vaizdas, kuris šiandien jau gerokai pasikeitęs. Jie papildo 1808 ir 1845 m. miesto planus, parodydami daug detalesnį visų kvartalų užstatymą.
„Atrasto Vilniaus“ atradimai
Šis tyrimas yra pats tiksliausias mūsų dienas pasiekęs liudijimas apie tai, kaip Vilnius atrodė prieš 200 metų. Knygą sudaro du platūs istorinę ir urbanistinę medžiagą nagrinėjantys skyriai. Kartografinių dokumentų rinkinį papildo miesto vaizdai, fotografijos, portretai – iš viso 360 iliustracijų. Knygos autorės Karolina Glinska ir Birutė Rūta Vitkauskienė užsimojo ne tik atlikti šios medžiagos tyrimą, bet ir atkurti vientisą šio laikotarpio Vilniaus miesto paveikslą, todėl didžiausia leidinio dalis skirta visų miesto pastatų aprašymams ir jų savininkams. Pagal miesto pastatų ir sklypų savininkų sąrašus nustatyti visų valdų savininkai nuo 1775 iki 1845 m., kas leidžia atkurti socialinį miesto gyventojų portretą.
„Iš knygoje pateikiamų žinių apie savininkus galima pamatyti, kokie buvo sociotopografiniai pokyčiai po 1794 ir 1830–1831 m. sukilimų. Iš didelės valstybės sostinės Vilnius tapo gubernijos centru, daug nekilnojamojo turto buvo konfiskuota, atsirado gubernijos įstaigos, kariniai daliniai, keitėsi gatvių pavadinimai. Vertingi knygoje pateikiami duomenys apie žydų gyvenimą Vilniuje, nebeišlikusias sinagogas ir mokyklas priemiesčiuose“, – pasakoja viena iš knygos autorių Karolina Glinska.
Lietuvos nacionalinis muziejus dar 2023 m., remdamasis šia medžiaga, atkūrė maketą paviljone „Vilnius prieš 200 metų“. Gedimino kalno papėdėje įsikūrusi ekspozicinė erdvė Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga suteikė galimybę pamatyti, kaip galėjo atrodyti anuomet sukurtas maketas. Leidinį jau galima įsigyti Lietuvos nacionalinio muziejaus elektroninėje parduotuvėje ir muziejaus kasose. Autorė yra Lietuvos nacionalinio muziejaus komunikacijos specialistė.