1937 01 10 – 2024 02 01
Vasario 1 d. į amžinybę iškeliavo ilgametė buvusio Šiaulių universiteto dėstytoja, lietuvių kalbininkė, Lietuvių kalbos draugijos garbės narė doc. dr. Janina Barauskaitė. „Didžiulė netektis Šiauliams, šimtams buvusių studentų, išėjusių Jos ne tik leksikologijos, rašybos, bet ir Gyvenimo rašybos pradmenų mokyklą“, – šia liūdna proga pažymėjo jos buvęs bendradarbis, Seimo narys, lituanistas doc. dr. Stasys Tumėnas.
Janina gimė ir vaikystę praleido Šaukėnuose (Kelmės r.), 1956 m. baigė Šaukėnų vidurinę mokyklą, prieš keletą metų paminėjusią savo 150-ąsias metines. 1956–1961 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute, 1963–1966 m. buvo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantė. 1971 m. apgynė mokslų kandidato (1993 m. nostrifikuotos daktaro) disertaciją „Dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžio stilistika“.
Šiaulių pedagoginiame institute (vėliau – Šiaulių universitete) dirbo nuo 1966-ųjų.
Janina Barauskaitė – leksikologė, stilistikos, teksto lingvistikos, rašybos, skyrybos ir kitų kalbos mokslo sričių specialistė, parengė studentams ir mokytojams skirtas knygas: „Skyrybos pratimai“ (1977), „Leksikologijos pradmenys (leksinė semantika)“ (1979), „Leksikologijos pradmenys (leksikos sluoksniai)“ (1980), „Lietuvių kalbos frazeologizmai“ (1982), „Rašybos pratimai“ (1987), su bendraautoriais – Giedre Čepaitiene, Danguole Mikulėniene, Juozu Pabrėža, Regina Petkevičiene parašė vadovėlį „Lietuvių kalba I“ (1995), straipsnių rinkinį „Prozos žodis ir stilius“ (2001) ir kt. Moksliniuose leidiniuose ir periodikoje paskelbė kelias dešimtis straipsnių. Juose analizavo Šatrijos Raganos, A. Vaičiulaičio, J. Apučio, B. Vilimaitės, R. Granausko, B. Radzevičiaus, J. Baltušio, J. Grušo ir kitų rašytojų meninius tekstus.
Janina užaugo gana neturtingoje, bet švietimo reikšmę gerai supratusioje šeimoje. Kalbinta vieno jubiliejinio gimtadienio proga, ji pasakojo: „Nors mama baigė tik keturis pradžios mokyklos skyrius, stebėjausi, kaip ji taisyklingai rašė, mokėjo daugybę eilėraščių. Ypač įstrigo pasakėčios…“
Nuo vaikystės išvaikščiojusi Šaukėnų ir Kelmės krašto apylinkes, buvo tikra gamtos mylėtoja. Pasirenkant gyvenimo kelią, jai didelę įtaką padarė tiek Šaukėnų, tiek vėliau – Šiaulių mokyklų mokytojai: tuometinės Šaukėnų septynmetės mokytoja Julija Mušinskytė, iškilus lituanistas Jonas Adomaitis, pedagoginės mokyklos dėstytoja Janina Misevičienė. Prisimindama savo mokyklines dienas, Janina pasakojo: „Nors buvau labai kviečiama į gamtos būrelį, <…> bet mane vis labiau viliojo literatūra, kalba.“
Prisiminė ir studijas Pedagoginiame institute: „Institute kalbą studijuoti buvo nesunku. Ypač reikli dėstytoja buvo Monika Kuosienė. Žavėjo Vytauto Sirtauto erudicija. Sulaukdavome dėstytojų iš Vilniaus aukštųjų mokyklų. Jeigu, baigusi institutą, būčiau galėjusi rinktis studijas, kelias būtų vedęs į literatūrą.“ Tačiau, gavusi mokytojos diplomą, tuometė absolventė turėjo vykti į paskyrimo vietą. Trejus metus dirbo Telšių rajono Upynos aštuonmetėje, „kur pro langą matyti Šatrija, galima pasiekti Luokę, Ubiškę. Su mokiniais vaikščiojome iki Virvytės, iki Pabalvės ežero“.
Jau pradėjusi savarankiškai ruoštis aspirantūrai, būsimoji mokslininkė planavo studijuoti literatūrą: „Bet, kai Pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas Bronius Prėskienis pasiūlė studijuoti kalbą, neatsisakiau…“ Tam ir buvo paskirtas visas po studijų laukęs mokslininkės gyvenimas. Janiną gražiais įspūdžiais ir jausmais prisimins buvę kolegos ir labai gausus būrys Šiaulių universiteto absolventų. „Mokslo Lietuvos“ inf.