Lietuvos dirvožemininkų draugija (LDD), įkurta 1958 m. kaip buvusios SSRS dirvožemininkų draugijos filialas, 1990 m. buvo perorganizuota į savarankišką Lietuvos dirvožemininkų draugiją.
Nuo 1997 m. draugija veikia prie Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus ir turi apie 100 narių iš agrarinių ir miškų bei kitų gamtos mokslų tyrėjų, aukštųjų mokyklų, kitų mokslo institucijų ir žemėtvarkos tarnybos darbuotojų.
Draugija yra Tarptautinės dirvožemininkų sąjungos asocijuotoji narė, padedanti Lietuvos dirvožemininkams keistis moksline informacija, koordinuoti tyrimus, organizuoti mokslines konferencijas. LDD teikia konsultacijas, palaiko ryšius su užsienio dirvožemininkų draugijomis ir sąjungomis. Draugijai vadovauja ketveriems metams renkama valdyba. Jos pirmininkais buvo: LMA narys korespondentas prof. V. Ruokis (1958–1970), doc. V. Danilevičius (1970–1990), prof. M. Vaičys (1990–2001), LMA narys ekspertas prof. A. J. Motuzas (2001–2012). Nuo 2012 m. draugijai vadovauja Vilniaus universiteto doc. dr. J. Volungevičius.
Laba aktyviai ir kūrybingai draugija veikė, Lietuvai rengiantis integruotis į Europos struktūras. Draugija rūpinosi išsaugoti turėtus gausius dirvožemio tyrimų duomenis, juos apibendrinti ir efektyviai naudoti ateityje, derinant su pasaulinės FAO-UNESCO dirvožemių klasifikacijos reikalavimais. 1978 ir 1985 m. „Žemės kadastro“ sudarytojai (dr. J. Juodis ir kiti) už Lietuvos dirvožemių tyrimus, kartografavimą ir ekonominį vertinimą buvo apdovanoti respublikine premija. 1998 m. profesoriams M. Vaičiui ir R. Šleiniui bei docentams A. J. Motuzui ir V. V. Buivydaitei skirta LMA Vytauto Vazalinsko premija.
Po kelerių intensyvaus darbo metų šalies dirvožemininkai tęstiniame serijiniame mokslo darbų LMA leidinyje „Lietuvos mokslas“ 2001 m. išleido dvi didelės vertės knygas: kolektyvinę monografiją „Lietuvos dirvožemiai“ ir V. V. Buivydaitės, M. Vaičio, J. Juodžio ir A. J. Motuzo parengtą „Lietuvos dirvožemių klasifikaciją“. Tai buvo labai brangios dovanos ir paskatinimai Draugijai veikti mano kadencijos pradžioje.
R. Vaisvalavičiaus nuotr.
Monografijoje „Lietuvos dirvožemiai“ (2001) apibendrinti XX a. antrojoje pusėje vykdytų Lietuvos dirvožemio tyrimų rezultatai, iškeltos naujausios dirvotyros idėjos, išryškinti svarbiausi uždaviniai, keičiantis ūkininkavimo sąlygoms. Pirmą kartą paskelbta „Lietuvos dirvožemių klasifikacija 1999“ (LTDK-99), aptariamas kompiuterizuotos Lietuvos dirvožemio ir vietovės duomenų bazės kūrimo klausimas. Šios monografijos autoriai siekė prisidėti prie veikiančių tarptautinių programų – ypač aktualių, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Joje paskelbti straipsniai 47 draugijos narių, iškiliausių dirvožemininkų ir agrochemikų iš Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos žemdirbystės, Lietuvos miškų, Valstybinio žemėtvarkos, Geografijos, Ekologijos, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutų, Lietuvos žemės ūkio, Klaipėdos, Vilniaus ir Vilniaus pedagoginio universitetų. Penkiolikos skyrių leidinį sudarė prof. habil. dr. M. Eidukevičienė ir prof. habil. dr., LMA akademikė V. Vasiliauskienė. Ir dabar, praėjus daugiau kaip 20 metų po šios monografijos pasirodymo, galima teigti, kad jai kelti tikslai ir uždaviniai buvo pasiekti, ji yra ir liks nepakeičiama dirvožemio mokslo ir studijų priemonė.
V. Buivydaitės, M. Vaičio, J. Juodžio ir A. J. Motuzo parašytame leidinyje „Lietuvos dirvožemių klasifikacija“ (2001) paskelbtas 1999 m. priimtas dokumentas „LTDK-99“, kurio sistematiniai vienetai suderinti su FAO-UNESCO Pasaulio dirvožemių žemėlapio reikalavimais (1977) ir pagrindiniais nurodymais pasaulio dirvožemių ištekliams (1998) apibūdinti. Autoriai rėmėsi turėtais dirvožemių tyrimo rezultatais ir iki tol Lietuvos žemės ir miškų ūkiuose naudotomis dirvožemių klasifikacijomis. Jas geriausiai atspindi 1996 metų tipologinių dirvožemio vienetų bendrasis sistematinis sąrašas. Klasifikacijoje panaudotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo aprobuotos ir „Sisteminiame dirvotyros terminų žodynėlyje“ (1997, autoriai – A. Motuzas, M. Vaičys, V. V. Buivydaitė, D. Zakarauskaitė) įvardintos sąvokos.
Rengiant ir skelbiant naująją „Lietuvos dirvožemių klasifikaciją“, daugiausia darbų atliko Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos miškų ir Valstybinio žemėtvarkos institutų mokslininkai. Naujos dirvožemių klasifikacijos naudojimas atvėrė duris šalies mokslininkams bendradarbiauti su Vakarų Europos kolegomis, dirbti bendrose tarptautinėse mokslo programose. Tai padeda užpildyti pastebimus trūkumus, leidžia juos taisyti, remiantis naujausiais dirvožemių genezės ir klasifikacijos tyrimais.
(Pabaiga – kitame numeryje)
Prof. habil. dr., LMA akad. Algirdas Juozas Motuzas