Rezoliucija dėl 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio (LLKS) Deklaracijos 75-ųjų metinių. Priimtame teisės akte pabrėžiama, kad Deklaracija – Lietuvos valstybės tęstinumą liudijantis išskirtinės istorinės, teisinės ir politinės svarbos teisės aktas, kuriuo buvo išreikštas Tautos siekis atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaip šį siekį 1918 m. vasario 16 d. išreiškė Lietuvos Taryba ir 1990 m. kovo 11-ąją Sąjūdis per Aukščiausiąją Tarybą. Primenama, kad Deklaracija kartu sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS, kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietų okupacijai, organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.Vertinant tai, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis-Vytautas buvo kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas, ir tai, kad šiemet minėsime J. Žemaičio-Vytauto 115-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metines, Seimas ragina išreikšti deramą pagarbą – skirti jam Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine (apdovanojimą po mirties) ir pasirūpinti jo įamžinimu įrengiant kenotafą Vilniaus Antakalnio kapinių Valstybės vadovų panteone.
Seimas ragina iki 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos 80-ųjų metinių (2029 metais) siekti surasti kiekvieno Lietuvos partizano palaikus, juos garbingai perlaidoti ir įamžinti jų atminimą. Taip pat raginama išsiaiškinti kiekvieną istorinės atminties ar laisvės kovos, ar laisvės kovotojo niekinimą ar nusikaltimą, spartinti dekomunizavimo procesą savivaldybėse. Rekomenduojama rūpintis Lietuvos laisvės kovų, su jomis susijusių asmenybių ir istorinių įvykių įamžinimu ir atminimu, restauruojant, prižiūrint pastatytus paminklus, įrengtus atminimo ženklus ir informacinius stendus. Bendruomenės ir savivaldybės kviečiamos, esant galimybei, viešąsias erdves, gatves pavadinti iškilių XX amžiaus antisovietinio pasipriešinimo kovotojų, partizanų vardais.
Priimta rezoliucija Seimas ragina parengti vieningą valstybinių apdovanojimų sistemą, kurioje nurodomi ir ikikarinės, Vasario 16-osios Lietuvos metu apdovanotų sąrašai bei Lietuvos partizanų apdovanojimai.
Skelbiamas moksleivių konkursas „Socialinė politika 2050: idėjos Lietuvai“. Į kokias svarbiausias tendencijas ir socialines problemas šalies politikai turėtų atsižvelgti? Kokie sprendimai yra svarbūs mūsų šaliai trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje? Šiais klausimais diskutuoja šviesiausi mūsų šalies protai, tačiau ar išgirstame jaunus balsus, kurie yra mūsų šalies ateitis? Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Socialinės politikos studijų programos mokslininkai kartu su Seimo Ateities komitetu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia 9–12 kl. moksleivius teikti idėjas, kaip spręsti opiausias mūsų visuomenės problemas.
Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, kviesdamas moksleivius dalyvauti konkurse, tvirtina, kad respublika kuriama tam, kad tarnautų ne tik šiandienos, bet ir ateities kartoms. „Šiandienos politikai turi atidžiai klausytis jaunimo, padėti jiems suprasti dabarties sprendimus ir kartu su jaunuomene tiesti tiltus į ateitį“, – įsitikinęs jis. Konkurso organizatoriai kviečia moksleivius kurti įvairiomis formomis: rašyti, piešti, filmuoti, dainuoti savo idėją. Užduotis gali būti atliekama individualiai arba grupėje ir pateikiama nuo klasės.
Trys konkurso nugalėtojai su visa klase kovo 22 d. bus pakviesti į ekskursiją Seime, kur ir galės pristatyti savo idėjas Lietuvai. Visi konkurso laureatai bus apdovanoti diplomais ir organizatorių bei partnerių prizais, o visi dalyviai gaus padėkas už pasiūlytas idėjas. Konkurso organizatorius: VU Socialinės politikos studijų programos komitetas. Kontaktinis asmuo žiniasklaidai: dr. Jekaterina Navickė, jekaterina.navicke@fsf.vu.lt, tel. +370 648 25258.
Vizija „Lietuva 2050“ – kokie jos įgyvendinimo iššūkiai? „Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo to, kaip sklandžiai pavyks užtikrinti politikos perimamumą, keičiantis Seimo ir Vyriausybės kadencijoms“, – teigė Seimo Ateities komiteto nariai diskusijoje su Mykolo Romerio universiteto (MRU) bendruomene, įvykusia vasario 22 d. Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata akcentavo, kad darbas prie 2023 m. gruodžio 23 d. Seimo patvirtintos valstybės ateities vizijos vyko daugiau kaip dvejus metus ir įtraukė bemaž pustrečio tūkstančio ekspertų, įvairių institucijų ir visuomenės grupių atstovų, o šio darbo pradžia siekia dar praeitą Seimo kadenciją, kada buvo priimtas naujas Strateginio valdymo įstatymas. Vizija apima jai įgyvendinti būtinų reformų žemėlapį, kuris turi tapti naujos Vyriausybės programos orientyru ir valstybės strateginio planavimo dokumentų atnaujinimo gairėmis.
Diskusijoje dalyvavę Ateities komiteto nariai Monika Ošmianskienė, Liuda Pociūnienė, Lukas Savickas, komiteto biuro patarėjas prof. Arūnas Augustinaitis pabrėžė, kad pavyko išryškinti Lietuvos visuomenės ir valstybės ateities pamatus, tokius kaip demokratinės pilietinės visuomenės stiprinimas, kultūra, tvari socialinė politika ir ekonomika, joje taip pat užfiksuotas visų Seime atstovaujamų politinių jėgų įsipareigojimas išspręsti valstybės pažangą ribojančius iššūkius, tokius kaip viešųjų finansų modelis ir skurdo rizika. „Vizijos moto „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti“ MRU bendruomenei yra gerai suprantamas, nes šio universiteto sukūrimą ir lėmė būtinybė Lietuvos valstybės valdymą organizuoti, remiantis teisės viršenybės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principais“, – sakė MRU Senato pirmininkas prof. Romas Prakapas.
VIII (pavasario) sesijos metu Ateities komitetas daugiausia dėmesio skirs Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimui. Šia tema bus rengiama ir daugiau diskusijų su akademine bendruomene, Lietuvos regionų gyventojais, kitomis suinteresuotomis grupėmis.