Samprata apie gamtinės aplinkos ir žmogaus sąveiką įvairiais žmonijos raidos tarpsniais keitėsi ir skirtingai veikė žmonijos elgseną.
Suvokimas, kad pats žmogus yra gamtos dalis ir jo paveikta gamta veikia jį patį, lemia žmogaus praktinės veiklos gamtinį apibrėžtumą. Paradoksu ir aktualia aplinkos apsaugos problema laikoma žmonių, kaip rūšies apsauga nuo jų pačių. Aplinkos apsaugos inžinierių misija – sukurti ir panaudoti įvairius įrankius bei priemones gamtinei aplinkai saugoti.
Viena iš priemonių – visuomenės ir ypač jaunosios kartos aplinkosauginis švietimas – išlieka aktuali visais laikais ir yra peržengusi nacionalines ribas, nes ir žmonijos poveikio aplinkai mastas net ir globalia apimtimi jau yra didžiulis. Todėl toks prasmingas mūsų, mokslininkų, vaidmuo!
„Be praeities – nėra ateities, o be mokslo – nebus ir Lietuvos“, – akcentuodavo mums, jauniems mokslininkams, mano šviesios atminties Tėvelis, profesorius habilituotas mokslų daktaras Pranas Baltrėnas, 2015 m. leidinyje „Bernardinai“ pristatytas visuomenei, kaip pirmosios Lietuvoje aplinkos apsaugos studijų programos įkūrėjas. Deja, pasidžiaugęs laimėtu Erasmus+ projektu, šio projekto oficialios pradžios išvakarėse – 2021 m. sausio 14 d. – jis mus paliko ir išėjo… Tėviškėn.
Praėjo treji metai, kuriais Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkų grupė dalyvavo Erasmus+ projekte GEOCLIC (angl. Geospatial Engineering for Climate Change Adaptation of Coastal Ecosystems). Projekto tikslas – bakalauro, magistro ir daktaro laipsnio studijų, skirtų pakrančių ekosistemos apsaugai ir stebėjimui, pasitelkiant naujas technologijas, modernizavimas ir tarptautiškumo didinimas Azerbaidžane, Kazachstane ir Turkmėnistane.
Vykdydami šį projektą, Europos šalių (Lietuvos, Vokietijos, Rumunijos ir Nyderlandų) universitetai padėjo parengti naujus dėstomų dalykų modulius, kuriuos numatyta įtraukti į Kaspijos jūros regiono šalių universitetinių studijų programas. Lietuvai projekte atstovavo VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos institutas. Projekto vadovė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė, tyrėjai: doc. dr. Raimondas Grubliauskas, doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis, dr. Aleksandras Chlebnikovas. Projekto administratorė – doc. dr. Jolita Bradulienė, techninės pagalbos specialistė – Simona Bitarytė, finansų specialistė – Lina Bražėnienė.
Pasitelkiant geriausią praktiką, sukurtos modernios studijų programos, skirtos rengti įvairių sričių specialistus, susijusius su Kaspijos jūros aplinkos problemų sprendimu. Šių specialistų rengimas orientuojamas į priemones ir metodus, padedančius stebėti, analizuoti, interpretuoti bei naudoti aplinkos duomenis, kurti metodikas, leidžiančias pagerinti Kaspijos jūros ekosistemos būklę. Šių modulių kūrimas, adaptavimas ir pristatymas vyko tiek aktyviomis priemonėmis, vykstant į dalykinius susitikimus su projekto dalyviais, tiek nuotoliniu būdu – pristatant modulio praktinio įgyvendinimo aspektus.
Projekto pabaigoje jo vykdytojų komanda džiaugėsi, savo patirtį perduodanti mokomųjų leidinių forma. Lietuvos mokslininkų grupė parengė keturias mokomąsias knygas anglų kalba. Pateikiame jų lietuviškus pavadinimus: „Poveikio aplinkai vertinimas“, „Aplinkos procesų modeliavimas ir valdymas“, „Ekologinis dizainas“, „Inovatyvių produktų komercializavimas, startuolių iniciatyvos būsimiems inžinieriams“. Šie leidiniai jaunuosius specialistus supažindina su keliais pagrindiniais aplinkos inžinerijos mokslo nagrinėjimo objektais ir gamtos apsaugos etapais. Supratimas apie technogenezės sąlygotą antropogeninį (žmogaus) poveikį gamtinei aplinkai yra svarbus procesams aplinkoje stebėti ir juos prognozuoti matematiniais modeliais. Vėliau tuo pagrįstas supratimas tampa esminiu veiksniu, projektuojant produktus ir identifikuojant jų inovacines savybes.
Projekto sėkmę lemia ne tiek jo rezultatų skaitinė išraiška, kiek jo poveikis kiekvienam iš projekto dalyvių ir bendra nauda, kurią geriausiai atskleidžia laikas. Projektas yra prasmingas tiek, kiek jo vertę suvokia kiekvienas iš jo dalyvių. Tikrąją vertę galima suprasti, tik jaučiant ją širdimi. Pasibaigus projektui ir skaičiuojant jau ketvirtuosius Profesoriaus išėjimo metus, jauti, kad aplinkosaugos dvasia yra gyva. Ji yra čia, tarp mūsų, jo mokinių… Primename ištrauką iš Jono Šėlos eilėraščio „Profesorius“, skirto „Lietuvai pagražinti draugijos“ atkūrimo pirmeiviui Pranui Baltrėnui atminti (2021 m., rugsėjis).
„Čia aplinkosaugos daigynas,
Čia stiebiasi į šviesą ūgliai,
Čia kruopščiai pildomas žinynas,
Paskirtas mūs planetos būklei <…>.“
Prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė
Apie autorę:
Prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė yra VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų krypties mokslų daktarė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė, vyriausioji mokslo darbuotoja, Bioanglies aplinkosauginių technologijų laboratorijos mokslinė vadovė, Lietuvos mokslų tarybos Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komiteto narė, Lietuvos mokslininkų sąjungos narė, VILNIUS TECH Senato narė, Europos Sąjungos Klimato kaitos požiūrių neutralių ir pažangių miestų asamblėjos, Aplinkos apsaugos mokslų tinklo instituto (vok. EISN-Institute) Vokietijoje narė, JAV Vydūno jaunimo fondo įsteigtos dr. Arūno ir Irenos Draugelių vardinės stipendijos skyrimo pirmininkė. Ji yra savo Tėvelio, profesoriaus habilituoto daktaro Prano Baltrėno, – Aplinkos apsaugos inžinerijos pradininko Lietuvoje – premijos jauniems tyrėjams steigėja. 102 mokslinių publikacijų, 4 mokslo monografijų autorė arba bendraautorė. Tyrimų kryptys: technogeninis poveikis ir vertinimas, biogeocheminiai procesai aplinkos inžinerijoje.
Profesorius habilituotas daktaras Pranas Baltrėnas (1940 08 02 – 2021 01 14)
Profesoriaus P. Baltrėno nuotr.
Pranas Baltrėnas yra vienas iš Lietuvos mokslininkų sąjungos kūrėjų, ilgametis jos tarybos narys, daugkartinis „Mokslo Lietuvos“ autorius, nacionalinių ir tarptautinių mokslinių konferencijų bei kitų mokslo renginių organizatorius, įkūręs tarptautinį pripažinimą pelniusį mokslo žurnalą „Journal of Environmental Engineering and Landscape Management“ (liet. „Aplinkosaugos inžinerijos ir kraštotvarkos žurnalas“). Vien 2020 metais „Clarivate Analytics“ duomenų bazėje referuota 12 publikacijų, kurių autorius arba bendraautoris yra profesorius P. Baltrėnas.
P. Baltrėnas gimė 1940 m. rugpjūčio 2 d. Savitiškyje (tuometiniame Smilgių valsčiuje). 1948 m. su šeima buvo ištremtas į Sibirą. Mokėsi Krasnojarsko sukarintoje upeivystės mokykloje, keturias vasaras plaukiojo Jenisiejumi. 1962 m. baigė mokyklą ir grįžo į Lietuvą, dirbo Nemuno laivininkystėje. 1963 m. įstojo į Leningrado vandens transporto instituto Laivų mechanikos neakivaizdinį skyrių. Grįžęs į Lietuvą, 1969 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1969–1978 m. – Kauno politechnikos instituto dėstytojas. Nuo 1978 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (iki 1990 m. – Vilniaus inžinerinis statybos institutas) dėstytojas. Nuo 1993 m. – Aplinkos apsaugos katedros vedėjas, nuo 1990 m. – profesorius.1993 m. P. Baltrėnui suteiktas habilituoto technologijos mokslų daktaro vardas.
1994 m. – Lietuvos mokslo premijos laureatas. 2001 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Nuo 1992 m. – Ukrainos technologinės kibernetikos mokslų akademijos narys, nuo 1994 m. – Tarptautinės ekologijos ir žmonių saugos mokslų akademijos, nuo 1995 m. – Rusijos šalčio akademijos užsienio narys. 2003 m. Sankt Peterburgo miškų ūkio akademija P. Baltrėnui suteikė garbės daktaro vardą. 2007 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO) už išradybinę veiklą įteikė aukso medalį ir sertifikatą. 2015 m. profesorius tapo Šv. Kristoforo statulėlės laureatu nominacijoje „Už nuopelnus aplinkos apsaugai“ Vilniaus miestui