2023 m. mokslo premijos laureatas Pranas Šerpytis sveikatos apsaugos sistemoje dirba jau daugiau kaip keturiasdešimt metų.
Jis yra Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos profesorius ir vyresnysis mokslo darbuotojas, Skubios medicinos klinikos vadovas. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jis yra profesorius kardiologas ir konsultantas. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje vadovauja Skubios medicinos centrui.
Kaip ne viename interviu nurodė pats profesorius, ši premija skirta už ilgametę veiklą, gelbstint gyvybę net tais atvejais, kai atrodydavo, kad vilčių jau nebėra. Mokslinių darbų ciklas „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“ apima penkiolikos metų laikotarpį. Tyrėjų komandą sudaro VU Medicinos fakulteto mokslininkai. Pagrindinė ciklą jungianti tematika – ūmus ir lėtinis širdies nepakankamumas bei jų gydymo metodai. Tyrimų metu apžvelgta, kaip vystėsi pagalbinių kraujotakos priemonių diegimas klinikinėje praktikoje Lietuvoje ir kitur pasaulyje, kokie tyrimai atlikti molekuliniu lygmeniu, gilinantis į galimas ligų priežastis.
Atkaklumas gyvenimo kelyje
Profesorius P. Šerpytis kilęs iš Žemaitijos. Gimė Šilalės rajono Žvingių kaime 1957 m. sausio 16 d. Mokėsi Žvingių vidurinėje mokykloje. Pirmąsias gyvenimo pamokas gavo iš tėvų. Iš jų išmoko pagarbos ir atjautos žmonėms. Tėvą laikė sektinu pavyzdžiu dėl jo darbštumo ir meilės gamtai: „Nesu matęs tėvo tinginiaujančio. Jis nuolat būdavo kuo nors užsiėmęs. Be to, buvo gamtos žmogus. Mes dažnai vaikščiodavome po mišką, tyrinėdami medžius. Iš jo sužinojau, kuo ypatingas vienas ar kitas medis ir kiek jam galėtų būti metų. Bet primygtinai tėvas nieko nebruko ir nenurodinėjo, ką turėčiau daryti. Stebint jo gyvenimą, nuostatos ir vertybės susiformavo savaime.“
Gavęs brandos atestatą, stojo į Kauno medicinos institutą (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), tačiau pirmasis bandymas nebuvo sėkmingas, mat tais laikais stojant į mediciną buvo labai dideli konkursai. Tačiau būsimasis profesorius savo pasirinkimo neatsisakė. Savo buvusioje mokykloje pusmetį padirbėjęs fizikos mokytoju, jis tęsė pasirengimą stojamiesiems egzaminams ir kitais metais tapo šio instituto studentu, o 1983 m. gavo gydytojo diplomą.
Jau daugiau kaip keturiasdešimt metų P. Šerpyčio gyvenimas yra susijęs su Vilniumi. 1984 m. jis pradėjo dirbti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose gydytoju anesteziologu ir reanimatologu – Reanimacijos skyriaus vedėju, o nuo 1988-ųjų – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėju. Vėliau skyriaus pavadinimas dar kelis kartus keitėsi, tačiau jo specializacija – kardiologinė reanimacija ir intensyvi terapija – išliko. Po dešimtmečio – 1994 m. VU Medicinos fakultete jam suteiktas mokslų daktaro laipsnis už darbą „Įvairių gydymo metodų, taikytų ankstyvoje ūmaus miokardo infarkto fazėje, palyginimas ir jų reikšmė klinikinėje praktikoje”.
Pasiekimų įvertinimas
2008 m. P. Šerpyčiui suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas. 2009 m. jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. 2012 m. jam suteiktas profesoriaus laipsnis. Svarbiausios mokslinio darbo kryptys: koronarinė širdies liga, širdies ritmo ir laidumo sutrikimai, staigios mirties priežastys, miokardo infarkto gydymo metodai ir širdies ligų prevencija.
Profesoriaus nuopelnai sveikatos apsaugai gerai žinomi ir jo gimtinėje: 2011 m. P. Šerpyčiui įteiktas Šilalės savivaldybės apdovanojimas „Auksinė gilė“, o 2013 m. suteiktas Šilalės rajono garbės piliečio vardas. 2020 m. kovo 11 d. jam įteikta Žemaitijos kunigaikščių medalių kolekcija, pažymint rūpinimąsi ligonių sveikata išvykstamuosiuose gydymo seansuose.
Profesoriaus veikla įvertinta ir Vilniaus, kuriam atidavė keturis vaisingos mokslinės ir visuomeninės veiklos dešimtmečius, bei Lietuvos Vyriausybės apdovanojimais. 2010 m. P. Šerpyčiui buvo paskirtas Vilniaus apskrities kunigaikščio Gedimino apdovanojimas, o 2015 m jis pelnė Šv. Kristoforo statulėlę. 2020 m. UAB „Teltonika“ profesorių apdovanojo už indėlį, kuriant pirmuosius plaučių ventiliacijos aparatus Lietuvoje. 2020 m. balandžio 26 d. P. Šerpyčiui įteiktas Ministro Pirmininko padėkos raštas už pagalbą Lietuvai kovoje su COVID-19 virusu. Tais pačiais metais įteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės medalis ir padėka už indėlį, kuriant sėkmingos Lietuvos ateitį. 2023 m. profesorius pelnė geriausio Lietuvos kardiologo apdovanojimą.
Mokslinės veiklos rezultatai
Įvardinti visų prof. P. Šerpyčio mokslinių pasiekimų laikraščio straipsnyje neįmanoma, todėl čia pateiksime tik jų apžvalgą, iš anksto įspėdami skaitytojus, kad išsamesnius duomenis galima rasti specializuotuose šaltiniuose. Vien 2021–2023 m. (kartu su bendraautoriais) „Web of Science“ duomenų bazės leidiniuose paskelbtos dvi dešimtys mokslo straipsnių, kitų duomenų bazių leidiniuose – dar per dešimtį. Bendras mokslinių publikacijų skaičius sparčiai artėja prie dviejų šimtų. Dar pridėkime profesoriaus dalyvavimą, rengiant mokymo priemones ir mokymų programas bei kitus leidinius. Be to, prof. P. Šerpytis yra šešių akademinių leidinių, tarp jų ir keturių tarptautinių, redakcinių kolegijų narys.
Stulbina prof. P. Šerpyčio tarptautiniai ryšiai: kviestiniai pranešimai tarptautiniuose mokslo renginiuose, vadovavimas mokslinių simpoziumų ir konferencijų sekcijoms Italijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Japonijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kt., dalyvavimas tarptautiniuose tyrimuose. 2007–2017 m. pelnyti trys tarptautiniai tyrėjo pažymėjimai. 2010–2022 m. profesorius stažavo Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje, Vokietijoje, JAV. Anksčiau jis yra stažavęsis Olandijoje, Islandijoje ir kt. Todėl nenuostabu, kad profesorius yra tarptautinių (Europos, Amerikos ir pasaulinių) mokslinių kardiologijos asociacijų tikrasis narys. Paminėsime tik keletą iš jų: Europos kardiologų draugijos tikrasis narys, Europos intensyvios kardiologijos asociacijos tikrasis narys, Pasaulio širdies federacijos narys, Amerikos širdies asociacijos narys, Europos intensyvios kardiologijos asociacijos, Amerikos kardiologų koledžo narys, Europos miokardo infarkto registro priežiūros komiteto narys, tyrimo „Galactic“ dėl ūmaus širdies nepakankamumo priežiūros komiteto narys.
Mokslo pasiekimų sklaida
Profesorius P. Šerpytis yra vienas aktyviausių mokslo populiarinimo sistemos dalyvių. Tautiečiai dažnai mato jį dalyvaujantį populiariausiose televizijos laidose, skirtose plačiajai žiūrovų ir klausytojų auditorijai. Primindamas, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirčių priežastis, profesorius nepaliaujamai aiškina, kodėl žmones užklumpa šios ligos ir kaip galima jų išvengti, neretai net pasiremdamas savo asmeniniu pavyzdžiu. Ne viename interviu jis yra pabrėžęs, kas yra sveikas gyvenimo būdas ir kaip jį susiformuoti: „Reikia visada atsikelti su geromis emocijomis. Teigiamas požiūris į aplinkinius ir gyvenimą tikrai padeda.“ Jis primena, kad širdžiai ypač kenkia stresas, todėl svarbus pozityvus požiūris į gyvenimą.
Profesorius nuolat akcentuoja, kad dera nepamiršti sveikatos rodiklių stebėsenos: sekti savo arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje dinamiką ir kt. Kraujotakos sistemos ligos vien 2022 m. pražudė beveik 21 tūkst. pacientų. Prof. P. Šerpytis pabrėžia, kad jį labiausiai neramina lėta reakcija į ūmius širdies sutrikimus ir užleistos ligos: „Jei pradėsime nuo miokardo infarkto, kreipiamasi ne laiku. Pirmos valandos yra auksinės, kada reikia važiuoti į skubios pagalbos skyrių.“ Profesorius akcentuoja prevencinių patikros programų, kurios padeda laiku nustatyti širdies ligas, svarbą. Tačiau jis pripažįsta, kad sveikatos priežiūros sistema turi trūkumų, nes „kardiologas nėra pilnai pasiekiamas.<…> Todėl Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas – didesnis nei daugelyje Europos valstybių. Lietuvius karčiai galima pavadinti širdies ligų „čempionais“. Neigiamos įtakos turi nuolat reformuojama sveikatos priežiūros sistema, kai delsiama pasirūpinti ligų profilaktika. Sveikos gyvensenos įgūdžius diegti turime nuo vaikystės.
(Tęsinys – kitame numeryje)