Atsisveikindami su režisieriumi Rimu Tuminu, primename jo mintis, išsakytas prieš penkerius metus:
– Kokiam žanrui priskirtumėte Lietuvoje vykstantį kasdienybės teatrą? Komedijai?
– Jam artimiausia – drama. Komedijos, to aukšto gyvenimo žanro, dar nepasiekėme, kol kas egzistuojame, artėdami tikrosios komedijos link. O po tikrosios komedijos ir absurdizmo apraiškų jau galėsime kalbėti apie tragediją.
– Įdomu, iš kokios srities ką tik nuskambėjęs Konstitucinio Teismo teiginys, esą šeima yra neutrali lyties atžvilgiu, praktiškai praskinantis kelią homoseksualistų santuokoms?
– Dieve mano, koks provincialumas! Kokie mes išdidūs ir netgi reikšmingi dedamės, kokie dideli savo kabinetuose ir kokie mažiukai esame pasaulyje, tokie mažiukai, kad apie mus niekas nieko nežino. Taip, mes mažiukai, bet mažiukai gali būti dideli savo orumu, savo drąsa, savo nuomone, o mes nuomonės neturime, užsienio direktyvas vykdome. Mes pamynėme savo krikščionybę, mes aiškiau, nei aišku, tapome priklausomi. Mes nebeturime stuburo. Daugiau nieko nepasakysiu: tai mažiukų žmonių, bailių ir netalentingų, baimė. Tai prisitaikėliai prie gyvenimo situacijos, Europos, bevaliai žmonės. Man gaila parlamentarų, Vyriausybės, visų tų, kurie kapstosi savo virtuvėje be savo nuomonės… Iš interviu: www.respublika.lt, 2019 01 29