Minint Lietuvos narystės NATO dvidešimties metų sukaktį, kovo 27 d., trečiadienį, 13 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60, Vilnius) bus atverta paroda „Tvirtu žingsniu – į NATO“.
Lietuvos valstybės naujojo archyvo kartu su partneriais parengtoje parodoje lankytojai kviečiami prisiminti Lietuvos kelią į NATO, šį procesą pateikiant trimis rakursais: politiniu, kariuomenės ir visuomenės. Derybininkų ir politikų vaidmuo, svarbiausi vizitai, pokyčiai Lietuvos kariuomenėje ir Lietuvos karinės misijos, visuomenėje vyravusios nuotaikos, Lietuvai rengiantis tapti NATO nare – tai svarbus ir reikšmingas mūsų valstybės istorijos etapas, iškalbingai papasakotas archyvuose saugomų istorinių šaltinių pagrindu. Parodoje eksponuojami archyvuose ir Seimo kanceliarijos archyve saugomi dokumentai.
Lietuvos įstojimo į NATO proga Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje iškilmingai pakeltos Lietuvos valstybės ir NATO vėliavos. Data – 2004 m. balandžio 2 d. Fotografijos autorė – Lina Žilytė. Lietuvos Respublikos Seimo archyvas
Parodos globėjas – Seimo narys, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Renginyje sveikinimo žodį tars Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, Lietuvos vyriausioji archyvarė dr. Inga Zakšauskienė ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Danutė Kontrimavičienė.
Po parodos pristatymo vyks pokalbis apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse karinėse operacijose ruošiantis stoti į NATO, kuriame dalyvaus Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Darius Vaicikauskas ir Lietuvos kariuomenės profesionalus karys, viršila Ernestas Kuckailis.
Parodą Seimo lankytojų centre apžiūrėti galima iki gegužės 6 d. pirmadienį–ketvirtadienį 10–17 val., penktadienį – 10–16 val. Įėjimas laisvas.
***
Apie parodą
2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare, taip užbaigdama daugiau kaip dešimtmetį trūkusią integracijos kelionę į Vakarų pasaulio struktūras. Lietuvos kelias į NATO neformaliai prasidėjo dar 1990 m., kai Briuselyje pradėjo veikti Baltijos informacijos biuras, kuris tuo metu vykdė diplomatines funkcijas, jo veikla buvo skirta tarpvalstybiniams santykiams, ryšiams su Europos Bendrija, taip pat ryšiams su NATO. Politinis sutarimas dėl integravimosi į NATO Lietuvoje buvo pasiektas tik 1993 m., kai iš šalies teritorijos buvo sėkmingai išvesti paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai. Iki tol Lietuvoje buvo svarstytos įvairios šalies gynybos galimybės, įskaitant ir neutralumo arba pilietinės gynybos koncepcijos. 1994 m. pradžioje šalies Prezidentas Algirdas Brazauskas oficialiai kreipėsi į NATO generalinių sekretorių Manfredą Vernerį su Lietuvos pageidavimu tapti NATO nare. Kad Lietuva galėtų tapti visateise NATO sąjungininke, kariuomenė turėjo atitikti vakarietiškus NATO standartus. Todėl tais pačiais metais Lietuva pradėjo dalyvavimą ir pirmojoje tarptautinėje karinėje operacijoje Kroatijoje. Karinės operacijos buvo skirtos ne tik šalies įvaizdžio formavimui užsienyje, bet ir p
ačios kariuomenės modernizacijos skatinimui. Kariuomenės modernizacija pasireiškė ir kitais būdais – finansinių asignavimų didinimu, mokymų plėtra, karinės ir civilinės infrastruktūros atnaujinimu. Vykdydama aktyvią diplomatiją ir dalyvaudama Baltbat karinio bendradarbiavimo formate Lietuva tarptautinei bendruomenei parodė, kad yra pasiruošusi susidoroti su iššūkiais, su kuriais susiduria NATO narės. Tačiau prie įstojimo į NATO prisidėjo ne tik politikai, diplomatai ir kariškiai, bet ir plačioji visuomenė. Lietuvos žiniasklaida plačiai nušvietė integracijos į NATO iššūkius, valdžios institucijos plėtojo įvairias edukacines programas, o visuomenė išreiškė savo požiūrį į NATO per mitingus. Toks ir buvo Lietuvos kelias į NATO – kupinas tiek sunkių iššūkių, tiek saldžių laimėjimų. Šis strateginis tikslas galėjo būti pasiektas tik visai šaliai susivienijus.
Informuojame, kad visuomenės informavimo tikslais renginyje bus fiksuojamas vaizdas, todėl Jūs galite būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Šio renginio nuotraukos ir vaizdo įrašai bus skelbiami renginio organizatorių interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose bei platinami įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Išsamesnę informaciją apie asmens duomenų tvarkymą gali suteikti organizatoriai.