Aukštojo mokslo laipsnių automatinis pripažinimas
Kovo 8 d. Seime vyko bendras Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros bei Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komitetų posėdis. Prieš jį įvykusiame trišaliame Baltijos Asamblėjos, Beniliukso Parlamento ir Šiaurės Tarybos susitikime buvo aptarti aukštojo mokslo laipsnių automatinio pripažinimo regione klausimai. Baltijos Asamblėja ir Beniliukso Parlamentas jau daugelį metų sprendžia akademinių laipsnių pripažinimo Baltijos valstybėse ir Beniliukso šalyse klausimą. Aukštojo mokslo diplomų tarpusavio pripažinimas yra prioritetas ne tik tarp Baltijos Asamblėjos ir Beniliukso Parlamento, bet ir tarp Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos. Baltijos valstybės ir Beniliukso šalys dar 2021 m. pasirašė susitarimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų automatinio tarpusavio pripažinimo, kuris buvo reikšmingas žingsnis, stiprinant šalių ryšius. bendradarbiavimą.
„Mūsų aukštojo mokslo sistemos vadovaujasi Europos aukštojo mokslo erdvės principais ir modeliu. Lyginant Baltijos valstybių, Beniliukso ir Šiaurės šalių aukštojo mokslo sistemas, didelių skirtumų nerasime, todėl viltys, kad prie šio susitarimo netrukus prisijungs visos Šiaurės šalys, nėra nepagrįstos. Vilniuje sukvietėme savo kolegas iš Baltijos Asamblėjos, Beniliukso Parlamento ir Šiaurės Tarybos, kad, eidami tikslo link, išsiaiškintume visus klausimus ir pašalintume kliūtis“, – sako Baltijos Asamblėjos Prezidentas dr. Andrius Kupčinskas.
Bendradarbiavimas, kuriant pažangiosios dalelių terapijos centrą vėžio gydymui
Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto bendroje diskusijoje aptariamas Baltijos Asamblėjos ir CERN bendradarbiavimas, kuriant pažangiosios dalelių terapijos centrą vėžio gydymui Baltijos valstybėse, Baltijos valstybių bendradarbiavimui palengvinti ir mokslinei kompetencijai didinti skirtą Baltijos mokslinių tyrimų fondą bei bendras pastangas siekiant gerinti apsirūpinimą vaistais ir didinti jų įperkamumą Baltijos valstybėse.
Kalbėdamas apie Baltijos Asamblėjos ir CERN bendradarbiavimą, Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis pažymi: „Baltijos Asamblėja įsitikinusi, kad toks projektas yra svarbus ir turės didžiulį poveikį vėžio gydymui Baltijos valstybėse. Išsamiai įvertinusi projektą, jo naudą ir galimus sunkumus, Baltijos Asamblėja paprašė Baltijos valstybių vyriausybių išnagrinėti, kaip įgyvendinti šią plataus masto galimybių studiją ir kartu kreiptis dėl bendro Europos Sąjungos finansavimo bendrai CERN Baltijos grupės ir CERN iniciatyvai įgyvendinti.“
Steigti Baltijos mokslinių tyrimų fondą
Baltijos Asamblėjai vykdant savo veiklą, kasmet vis labiau ryškėja poreikis steigti Baltijos mokslinių tyrimų fondą, kuris palengvintų bendradarbiavimą ir didintų mokslinę kompetenciją. Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko, Baltijos valstybių mokslininkai ne kartą nurodė, kad reikalinga priemonė, kuri ne tik skatintų Baltijos valstybių mokslininkus bendradarbiauti, bet ir teiktų finansavimą bendrai vykdomiems mokslinių tyrimų projektams, kuriais būtų sprendžiamos regione kylančios problemos.
Gerinti aprūpinimą vaistais
Baltijos Asamblėjos komitetų posėdyje aptartos bendros pastangos, siekiant gerinti apsirūpinimą vaistais ir didinti jų įperkamumą Baltijos valstybėse. Anot Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto pirmininko Antano Vinkaus, šiai sričiai Baltijos Asamblėja taip pat skiria daug dėmesio, pavyzdžiui, skatindama bendrus vaistų – taip pat novatoriškų ir brangių vaistų – pirkimus. „Lietuva, Latvija ir Estija yra pasirašiusios bendrą Baltijos šalių susitarimą dėl vaistų viešųjų pirkimų, kad sumažintų valstybės išlaidas, susijusias su vaistų ir medicinos prietaisų pirkimais, taip pat užtikrintų centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos prietaisų nuolatinį prieinamumą“, – primena parlamentaras. Parengta pagal Seimo pranešimą