Kovo 7 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo naujajame pastate (O. Milašiaus g. 25) įvyko vieša paskaita „Magdalena Avietėnaitė: moteris, pilietė, diplomatė“, kurią skaitė diplomatas, ambasadorius dr. Vytautas Žalys.
Magdalena Avietėnaitė buvo įtakinga diplomatė, kurios Lietuvai galėjo pavydėti bet kuri kitos valstybės diplomatinė tarnyba. Gimusi Lietuvoje (Brazave, tuometiniame Kalvarijos valsčiuje), augusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, išsilavinimą įgijusi Ženevos universitete, 1914–1920 m. redagavusi savaitraštį „Amerikos lietuvis“, M. Avietėnaitė nedvejodama atsiliepė į pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos kvietimą įsitraukti į valstybės atkūrimo darbą. Grįžusi į Lietuvą 1920-aisiais, keliomis užsienio kalbomis laisvai kalbėjusi mergina įsidarbino Užsienio reikalų ministerijoje. Pirmaisiais nepriklausomybės metais atstovavo Lietuvai tarptautinėse konferencijose, kuriose dažniausiai būdavo vienintelė moteris.
Magdalena sėkmingai kopė diplomatinės karjeros laiptais ir ilgainiui tapo viena įtakingiausių ir veikliausių pirmosios Lietuvos Respublikos (1918−1940) Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų. M. Avietėnaitė – viešųjų ryšių ir Lietuvos įvaizdžio užsienyje formavimo kampanijų pradininkė, jos dėka pasaulis sužinojo apie Lietuvos meno, ekonomikos ir politikos laimėjimus. Ji buvo ir įgudusi informacinių karų ekspertė, nenuilstamai gynusi Lietuvos poziciją tarptautinėje politikos arenoje, ypač energingai – ginče su Lenkija Vilniaus klausimu. Dideli M. Avietėnaitės nuopelnai ir kultūrinės diplomatijos srityje. Profesionalumo požiūriu šiose srityse Lietuvoje jai niekas negalėjo prilygti. 1938 m. pradžioje M. Avietėnaitei už nuopelnus suteiktas „pasiuntinybės patarėjo centre“ diplomatinis rangas, tų pačių metų pabaigoje ji paskirta Užsienio reikalų ministerijos departamento Spaudos biuro direktore.
Prisiminkime ir tinkamai įvertinkime bei įamžinkime Magdaleną Avietėnaitę Lietuvoje ir pasaulyje!
Dr. Raimundas Kaminskas