Pabaiga. Pradžia – Nr. 4 (735)
Draugijos veiklos 2002 m. išskirtinis bruožas – besiplečiantys tarptautiniai ryšiai. Kovo 8–10 d. Lietuvoje lankėsi Lenkijos dirvožemininkų draugijos delegacija. Susitikimo metu su Lenkijos dirvožemininkų draugijos prezidentu prof. Piotru Sklodovskiu pasirašėme sutartį, kurioje numatėme suartinti draugijų veiklą, joje atspindėti besikeičiančias Europos tendencijas, ieškoti būdų, kaip remti dirvožemio tyrimus ir dirvotyros studijas. 2003 m. draugija aptarė 17-ojo pasaulio dirvožemininkų kongreso dokumentus ir studijavo JAV dirvožemininkų patirtį. 2007 m. surengta dviejų dienų ekspedicija Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Jos tikslas – unifikuoti nacionalinius dirvožemio dangos žemėlapius rengiamam Europos dirvožemių žemėlapiui, kuriame valstybės siena neturi daryti įtakos dirvožemio dangai abiejose kaimyninių valstybių pusėse.
2002 m. birželio 13 d. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale draugija organizavo seminarą, kuriame buvo aptarti ilgalaikiai dirvožemių savybių ir augalų tręšimo tyrimų bandymai. Ta proga parengtas leidinys „Ilgalaikiai dirvožemių savybių ir augalų tręšimo bandymai Lietuvoje“, kuriame pateikiamos žinios apie lauko bandymus vykdžiusius draugijos narius, tyrimų trukmę ir gautus rezultatus. Paaiškėjo, kad Žemdirbystės institute ir jo filialuose, bandymų stotyse bei Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje vykdomi 24 lauko bandymai buvo pradėti prieš dešimt ir daugiau metų. Akademikė V. Vasiliauskienė ir prof. A. J. Motuzas pasiūlė parengti perspektyvinę ilgalaikių bandymų Lietuvoje schemą, kurią būtų galima integruoti į Europos Sąjungos tyrimų erdvę.
Draugijos veiklą 2003 m. bene ryškiausiai atspindi darbai, kurie buvo skirti paminėti 100-ąsias LŽŪA profesoriaus, habilituoto daktaro, žymaus agronomo agrochemiko ir dirvožemininko Broniaus Baginsko (1903–1991) gimimo metines, išleista monografija „Profesorius Bronius Baginskas“ (sudarytojas – A. J. Motuzas). Profesorius net 57 metus dėstė savojoje Alma Mater – tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje, buvo trijų katedrų vedėjas, probleminės mikroelementų tyrimo laboratorijos kūrėjas ir mokslinis vadovas. Jis išugdė 40 mokslo daktarų, parašė kelias monografijas ir vadovėlius, šimtus mokslinių straipsnių. 2003 m. spalio 9–10 d. buvo surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Dirvotyros ir agrochemijos pasiekimai bei uždaviniai integruojantis į ES“, skirta atminti prof. B. Baginską. Išleistas konferencijos pranešimų santraukų leidinys anglų kalba.
2004 m. Lietuvos dirvožemininkai surengė mokslinę ekspediciją „Lietuvos dirvožemių naujosios klasifikacijos tobulinimo aktualijos“, kurios metu buvo detalizuota Šalčininkų ir Švenčionių rajonų bei Trakų ir Labanoro urėdijų dirvožemio danga. Organizavome ir dviejų dienų seminarą LŽI Vėžaičių filiale „Tarptautiniai dirvosauginiai tyrimai ir Vakarų Lietuvos dirvožemių klasifikacijos aktualijos“. Šiame seminare pagerbtas šviesus mokslininkų agrochemikų Kazio ir Algirdo Plesevičių atminimas.
2005 m. parengėme leidinį „Lietuviškoji bibliografija dirvotyros, agrochemijos ir dirvožemių kartografavimo klausimais 1971–2000“, kuris buvo skirtas paminėti Lietuvos mokslų akademijos nario korespondento prof. Viktoro Ruokio 120-ąsias gimimo metines. Ši knyga yra tęsinys dar 1975 m. išleistos „Lietuviškosios bibliografijos dirvotyros, agrochemijos ir dirvožemių kartografavimo klausimais“, kurioje buvo spausdinamos mokslinio ir gamybinio pobūdžio publikacijos nuo seniausių laikų iki 1970 m. Bibliografijos atsakingasis redaktorius buvo prof. habil. dr. M. Vaičys, medžiagą susistemino dr. A. Mejeris. Šie darbai – Lietuvos mokslo istorijos dalis, atspindinti dirvotyros ir agrochemijos raidą mūsų šalyje.
Dirvožemininkų draugijos veikla 2006 ir 2007 m. buvo skirta mokslinėms ekspedicijoms, kurių metu studijavome Skandinavijos kalnų vyraujančius dirvožemius Švedijoje ir Norvegijoje. 2008 metų veikla buvo skirta paminėti Lietuvos dirvožemininkų draugijos prie Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus veiklos 50-metį. Rugsėjo 24 d. Lietuvos žemės ūkio universitete įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Dirvožemis tvarioje aplinkoje“. Ta proga išleistas pranešimų santraukų leidinys anglų kalba. Rugsėjo 25–26 d. konferencijos dalyviai prie iškastų dirvožemio profilių diskutavo mokslinėje ekspedicijoje „Lietuvos dirvožemiai devono uolienų karstiniame regione“, turėdami anglų kalba išleistą ekspedicijos vadovą. Tai buvo pirmasis draugijos narių parengtas specialus leidinys, skirtas supažindinti su atrinktų vietovių geologine ir geomorfologine sąranga, tiriamų dirvožemių cheminėmis ir fizikinėmis savybėmis, profilių genetiniais horizontais ir siūlomais dirvožemių pavadinimais pagal naująją jų klasifikaciją. Ekspedicijos dalyviai šį leidinį įvertino labai palankiai, kaip pagrindinį dirvožemininkų ekspedicijų dokumentą.
uolienų karstiniame regione“
2009 ir 2010 m. draugija organizavo mokslines konferencijas aktualiais dirvotyros klausimais ir jas lydinčias mokslines ekspedicijas. Buvo tobulinama naujoji dirvožemių klasifikacija. Lietuvos žemės ūkio universitete 2009 m. kovo 26 d. surengta mokslinė konferencija „Lietuvos dirvožemių tyrimo metodologiniai klausimai“ Joje skaitytų pranešimų santraukos buvo išspausdintos santraukomis. Rugsėjo 24–25 d. konferenciją lydėjo mokslinė ekspedicija „Miško smėlžemių (lot. Arenosols) genezė ir savybės“. Tais metais išėjo antrasis (papildytas ir pataisytas) „Dirvotyros“ vadovėlis, kurio autoriai – profesoriai A. J. Motuzas ir R. Šleinys, docentai V. V. Buivydaitė ir R. Vaisvalavičius.
2010 m. balandžio 22 d. Lietuvos žemės ūkio universitete įvyko mokslinė konferencija, skirta priminti prof. Viktoro Ruokio mokslinį palikimą. Konferencijoje akcentuotas profesoriaus V. Ruokio mokymas apie dirvožemio dangos ryšį su dirvodarinėmis uolienomis ir reljefu bei sorbcijos reiškinių tarp skystosios ir kietosios dirvožemio fazių reikšmė augalų maitinimui. Konferenciją lydėjo rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. surengta mokslinė ekspedicija, skirta pažinti dirvožemio dangą zandrinėje Pietryčių Lietuvos lygumoje ir Vilniaus miesto trąšažemius. Šioje ekspedicijoje kilo diskusija apie miesto trąšažemių vietą Lietuvos dirvožemių klasifikacijoje. Ekspedicijos dalyviai aptarė dirvožemių tyrimo rezultatus Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale ir Perlojos bandymų stotyje.
Paskutiniaisiais mano pirmininkavimo draugijos veiklai metais surengėme po vieną mokslinę konferenciją ekspediciją, parengdami joms skirtus spausdintus vadovus. 2011 m. rugsėjo 29–30 d. dirvožemio dangą tyrinėjome Nemuno žemupio lygumoje. Buvo aptarti Lietuvos žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stoties dirvožemiai, ypač domėtasi palvažemiais (Planosols). 2012 m. spalio 4–5 d. aiškinomės rudžemių (Cambisols) ir balkšvažemių (Albeluvisols) diagnozavimo ypatumus Vidurio Lietuvos lygumoje. Tyrinėjant dirvožemių profilius, ypatingas dėmesys buvo skirtas vietovių geografinei sąrangai ir jos ypatumams.
Lieka tik apibendrinti, kad 2001–2012 m., Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos struktūras, Lietuvos dirvožemininkų draugija aktyviai veikė šiose dirvožemio mokslo, agrochemijos bei šių sričių praktikos srityse:
1) paskelbė ir tobulino Lietuvos dirvožemių klasifikaciją (2001),
2) užmezgė ir palaikė ryšius su užsienio mokslininkais,
3) pastoviai rengė teorines mokslines konferencijas ir praktines ekspedicijas su jas lydinčiais leidiniais,
4) rengė ir leido studijų priemones aukštųjų mokyklų studentams,
5) pagerbė dirvotyros ir agrochemijos mokslininkų atminimą.
Draugijos narių parengtas knygas išleido Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos žemdirbystės institutas, o jų leidybą ir renginius rėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, Lietuvos mokslo taryba, žemdirbių akcinės bendrovės. Visiems rėmėjams draugija nuoširdžiai dėkoja. Padėka visiems aktyviems draugijos nariams, ypač leidinių autoriams ir sudarytojams.
NEPAMIRŠKIME: DIRVOŽEMYJE TURI BŪTI VISKO, KO AUGALUI REIKIA, KADA REIKIA IR KIEK REIKIA.
Prof. habil. dr., LMA akad. Algirdas Juozas Motuzas