Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią uždrausti rusiškų grūdų importą visoje Europos Sąjungoje. Kovo 14 d. Seimas vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuri ragina Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą, Europos Vadovų Tarybą neatidėliotinai ir vieningai uždrausti rusiškos bei baltarusiškos kilmės grūdų importą į Europos Sąjungos (ES) teritoriją, o esant poreikiui, naudoti Ukrainos žemės ūkio tiekiamą produkciją. Anot rezoliuciją inicijavusio Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko prof. Viktoro Pranckiečio, šis dokumentas aiškiai pasako, kad Europoje rusiška žemės ūkio produkcija yra nepageidautina. „Tai ne tik padėtų palaikyti grūdų kainą, bet ir užtikrintų ūkininkų protesto reikalavimų įgyvendinimą“, – teigia V. Pranckietis. Remti ukrainietišką žemės ūkio produkciją ją superkant ES mastu, vasario 29 d. pakvietė ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Šiuo reikalu jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir Lietuvos europarlamentarus.
Dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje generalinė prokurorė pavedė STT atlikti tyrimą. Reaguodama į Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Generalinei prokuratūrai pateiktą raštą, kuriuo prašoma įvertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje, generalinė prokurorė pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikti nurodytų faktinių aplinkybių patikslinimą ir priimti sprendimą. Valstybės institucijos privalo užtikrinti skaidrų ir efektyvų valstybės lėšų panaudojimą, kad valstybės biudžeto pinigai netaptų pasipelnymo šaltiniu, būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir korupcijai.
Seimas pritarė atnaujintos Krašto apsaugos sistemos plėtros ir stiprinimo programos projektui. Šiame dokumente pateikiama glausta Krašto apsaugos sistemos (KAS) aplinkos analizė, taip pat nustatomi pagrindiniai veiksmai, reikalingi KAS bendradarbiavimui su institucijomis, kurios karo atveju būtų priskirtos prie ginkluotųjų pajėgų, užtikrinti. Programoje išskiriami pagrindiniai prioritetai: iki 2027 m. turėti įrengtą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti, suformuoti nacionalinę diviziją ir įgyvendinti visuotinės gynybos principą. Siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius. Stiprinant Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą, programoje numatomos bendros gynybai skirtos išlaidos (dalis nuo bendrojo vidaus produkto): 2024 m. – 2,77 proc., 2025 m. – 3 proc., 2030 m. – 3 proc.
Baltijos jūros regiono šalių parlamentarai aptarė energetinio saugumo, savarankiškumo, atsparumo ir susisiekimo klausimus. Kovo 18 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas ir Baltijos Asamblėjos Prezidentas Andrius Kupčinskas dalyvavo Baltijos jūros parlamentinės konferencijos Energetinio saugumo, savaiminio tvarumo, atsparumo ir junglumo darbo grupės (BJPK DG) posėdyje Helsinkyje, kuriame pasidalyta gerąja patirtimi, kaip užtikrinti energetinį saugumą, savarankiškumą, atsparumą ir susisiekimą Baltijos jūros regione.
Pastebima, kad vienas iš didžiausių regiono iššūkių – energetikos, ekonomikos ir visuomenės saugumo užtikrinimas. Baltijos šalių sinchronizavimą su Europos elektros tinklais planuojama užbaigti 2025 m. Tai leis Baltijos šalių elektros perdavimo sistemai tapti Europos sistemos dalimi ir užtikrinti didesnį energetinį saugumą ir nepriklausomybę.
Baltijos jūros regione yra didžiulis vėjo energijos potencialas, tačiau šalys jo neišnaudoja. Vėjas regione yra antras pagal dydį elektros energijos šaltinis. Vėjo energetikos projektų plėtra regione turi būti geriau koordinuojama, nes daugelis susiduria su sunkumais, prieiga prie projektų ar jų įgyvendinimas užtrunka per ilgai. „Baltijos šalyse pastebimas neišnaudotos atsinaujinančios energijos sistemos galimybės. Šalys turi didelį potencialą aprūpinti Europos Sąjungos valstybes nares žaliąja energija. Kartu labai svarbu apsaugoti strateginę energetikos infrastruktūrą nuo agresyvios ir priešiškai nusiteikusios Rytų kaimynės“, – sakė Baltijos Asamblėjos Prezidentas A. Kupčinskas.
BJPK DG posėdyje aptarti klausimai, susiję su kariniu mobilumu ir transportu. Anot A. Kupčinsko, Baltijos jūros regiono integracija įvairiose srityse, įskaitant transportą, skaitmeninį ryšį ir gynybą, yra laikoma labai svarbia regiono saugumui ir plėtrai. „Baltijos jūros regionas turi potencialą tapti integruota gynybos zona, kurioje glaudžiai bendradarbiaujama pakrančių, oro ir jūrų gynybos srityse. Karinio mobilumo stiprinimas arba naujos karinio mobilumo strategijos kūrimas turėtų būti bendras visų skirtingų transporto rūšių prioritetas“, – pažymi Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas ir Baltijos Asamblėjos Prezidentas A. Kupčinskas.
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kviečia teikti siūlymus dėl 2027 atmintinų metų. Komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2024 m. gegužės 10 d. teikti siūlymus dėl 2027 atmintinų metų paskelbimo, atsižvelgiant į istorinės, kultūrinės, socialinės atminties išsaugojimo svarbą ir prioritetus, išskirtines istorinių įvykių, kultūros reiškinių, žymių asmenybių sukaktis.
Atmintini metai nustatomi ir skelbiami, vadovaujantis šiais principais:
– jubiliejinės sukakties nustatymo – Lietuvos valstybingumui svarbios datos minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų, nuo 300-ųjų metinių – kas 100 metų;
– Lietuvos Respublikos piliečiams, pilietinei savimonei, nacionalinei kultūrai svarbios datos minimos pradedant 100-osiomis metinėmis kas 50 metų;
– iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, svarbios datos pradedamos minėti nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų.
Surinkus 2027 metų siūlymus, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdžiuose vyks nominuojamų metų atranka ir diskusijos su istorikais, politikais, įvairiomis institucijomis, bendruomenėmis ir asociacijomis. Atmintini metai skelbiami ne vėliau kaip likus dvejiems metams iki atmintinų metų pradžios, siekiant laiku numatyti valstybei reikšmingų minėjimų įgyvendinimui reikalingą biudžetą, parengti programas ir planuojamas priemones. Siūlymus prašoma siųsti: Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai, Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius, el. paštu priim@lrs.lt
Primename, kad Seimas yra paskelbęs 2024 atmintinus metus: NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės ir Diplomatų Lozoraičių metais; 2025 atmintinus metus: Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. 2026 atmintinus metus: Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo ir Lietuvos Helsinkio grupės metais.