Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovaus Arvydas Pocius. Jis pakeis iki kovo 25 d. pirmininko pareigas ėjusį dr. Lauryną Kasčiūną, kuris buvo paskirtas krašto apsaugos ministru. A. Pocius Seime dirba pirmą kadenciją, yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys. 2009–2014 m. jis buvo paskirtas Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu, yra ėjęs įvairias pareigas Lietuvos kariuomenėje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, vadovavęs Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, dirbęs NATO Sąjungininkų transformacijos vadavietėje ir kt.
Krašto apsaugos ministras dr. Laurynas Kasčiūnas. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kovo 25 d. paskyrė L. Kasčiūną krašto apsaugos ministru. Šalies vadovas, atsižvelgdamas į Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės teikimus, pasirašė dekretus, kuriais priėmė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimą. L. Kasčiūnas iki šiol vadovavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Seimo nario pareigas eina nuo 2016 m., priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai. 2007–2016 m. L. Kasčiūnas dėstytojavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, 2012–2016 m. buvo Rytų Europos studijų centro vadovu, yra dirbęs Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės patarėju užsienio politikos klausimais. 2012 m. įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Seimas pritarė siūlymui Viešųjų pirkimų įstatyme numatyti išimtis, svarbias gynybos pramonei. „Lietuvoje turime jau nemažai įmonių, kurios gali gaminti įvairių tipų bepiločius orlaivius – dronus. Bet yra viena problema – absoliuti jų dauguma vienu ar kitu lygmeniu priklausomi nuo kiniškų komponentų. Tam, kad išeitume iš tos priklausomybės, reikia sukurti ekosistemą, kuri dabar sunkiai įmanoma be rimtų valstybės užsakymų. Mūsų perkančiosios organizacijos, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija, negali pirkti dronų, jeigu juose yra kiniškų detalių. Tai įtvirtinome 2022 metais šio įstatymo nuostatose“, – pristatydamas projektą, sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Svarstomomis pataisomis siūloma numatyti metus galiosiančias išimtis (nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 1 d.) taikomiems apribojimams dėl nepatikimų tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose tuo atveju, jeigu iš tokių tiekėjų įsigyti komponentai yra naudojami gaminti dronus, kurie būtų naudojami mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ar kaip parama užsienio valstybėms.
Sutarta, kad rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produkcijos importas į Europos Sąjungos teritoriją turėtų būti uždraustas. Seimo Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų balandžio 5 d. Seime surengtame trišaliame Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų delegacijų ir žemdirbių organizacijų atstovų susitikime delegacijų atstovai ragino Europos Sąjungos (ES) institucijas ir valstybes nares svarstyti ir dėl rusiškos bei baltarusiškos kilmės žemės ūkio produkcijos tranzito per ES teritoriją uždraudimo, žemės ūkio produkcijos srautų sureguliavimui panaudojant Ukrainos žemės ūkio subjektų tiekiamą produkciją. Susitikimo šalys vieningai pritarė deklaracijos siekiui padėti Ukrainai atkurti buvusias rinkas, o pastaruoju metu pasigirstant abejonių dėl nesąžiningos prekybos praktikos tarp šalių, sutarta dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų suvaldyta galima nesąžininga prekyba ateityje.
Delegacijų atstovai pabrėžė, kad negalima leisti Rusijai, naudojantis Ukrainos pasienyje kilusia grūdų krize, destabilizuoti ES rinką. Svarbu girdėti visų pusių argumentus ir ieškoti bendrų sprendimų ne tik tarp šalių, bet ir ES lygiu. Delegacijų atstovai sutarė, kad tokie Liublino trikampio formato susitikimai yra labai vertingi ir galėtų tęstis ateityje.
148-ojoje Tarpparlamentinės Sąjungos Asamblėjoje – susiskaldymas. Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje pirmininkė Guoda Burokienė ir delegacijos narys Emanuelis Zingeris dalyvavo 148-ojoje Tarpparlamentinės Sąjungos Asamblėjoje, vykstančioje Ženevoje (Šveicarijos Konfederacija). Į Asamblėją susirinko daugiau nei 700 parlamentarų iš 139 valstybių. Asamblėjoje posėdžiauja visi Tarpparlamentinės Sąjungos statutiniai organai, įskaitant Valdančiąją tarybą, nuolatinius komitetus, Parlamentų narių žmogaus teisių ir Artimųjų Rytų klausimų komitetus, taip pat Moterų parlamentarių forumą ir Jaunųjų parlamentarių forumą.
Asamblėja prasidėjo karštomis diskusijomis dėl „ypatingos svarbos“ rezoliucijos temos. „Eilinį kartą pasaulis pademonstravo savo susiskaldymą – nė viena rezoliucija nesurinko reikiamo balsų skaičiaus. Balsavimui buvo pateikti trys rezoliucijų projektai: Pietų Afrikos parengta ir Arabų grupės bei Afrikos grupės remiama rezoliucija ir Danijos, Prancūzijos, Vengrijos, Airijos, Portugalijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės pateikta rezoliucija dėl situacijos Vidurio Rytuose bei Argentinos pateikta rezoliucija dėl politinės situacijos Venesueloje“, – pažymėjo Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje pirmininkė G. Burokienė.
Tarpparlamentinė Sąjunga – daugiau nei 130 metų gyvuojanti 180 pasaulio valstybių jungianti parlamentinė organizacija. Narystę joje Lietuva atnaujino 1991 m. Glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis, Tarpparlamentinė Sąjunga kasmet rengia dvi parlamentines asamblėjas, suburiančias viso pasaulio parlamentarus į vieną vietą diskutuoti globaliais klausimais.
Žvyrkelių asfaltavimas – investicija į ateitį. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, sulaukęs nerimą keliančių signalų iš savivaldybių dėl žvyrkelių asfaltavimo, atliko rengiamos naujos 2024–2028 m. valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programos parlamentinę kontrolę.
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška kelis kartus atkreipė Susisiekimo ministerijos dėmesį, kad numatomą skirti vieno milijono eurų finansavimą žvyrkeliams asfaltuoti 2025 m., kai vieno kilometro žvyrkelio asfaltavimo kaina yra per 500 tūkst. eurų, o reikia išasfaltuoti daugiau nei 1300 kilometrų žvyrkelių, galima prilyginti nuliui.
Žvyrkeliai vis dar sudaro didelę Lietuvos kelių tinklo dalį, tačiau išlieka prastos būklės: duobėti, su purvu ir akmenimis, o tai apsunkina vairavimą ir padidina eismo įvykių riziką. Dulkės nuo žvyrkelių kelia problemų sveikatai ir aplinkai, ypač karštuoju metų laiku. Žiemą žvyrkeliai dažnai tampa nepravažiuojami dėl sniego ir ledo.
Žvyrkelių asfaltavimas yra ilgalaikis sprendimas, kuris pagerina ne tik eismo sąlygas, bet ir gyvenimo kokybę regionuose, padeda pritraukti investicijas. Komitetas priėjo prie išvados, kad keliai turi būti valstybės prioritetinė sritis, o tinkama kelių infrastruktūra yra būtina šalies ekonominei ir socialinei raidai. Todėl milijonas eurų žvyrkeliams per metus yra nepakankamas. Būtina geriau įtraukti savivaldybes, sudarant 2024–2028 m. žvyrkelių asfaltavimo programą.