Psichologinės pagalbos teikimo nuotoliniu būdu galimybės jau seniai yra tyrinėjamos.
Pagalba internetu – nuo psichologinio konsultavimo per vaizdo skambučių platformas iki specializuotų psichologinės pagalbos programėlių telefone – yra ta sritis, kuri pastaraisiais dešimtmečiais susilaukė itin didelio psichologų dėmesio. Pagalba asmenims, kuriems sunku nuvykti pas psichologą dėl negalios ar atokios gyvenamosios vietos, dar iki COVID-19 pandemijos pradžios skatino diegti tokios psichologinės pagalbos programas. Ypač tai akivaizdu tokiose šalyse, kuriose psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas toliau nuo pagrindinių miestų esančiose vietovėse yra ribotas. Atėjus pandemijai, nuotolinė psichologinė pagalba tapo pagrindiniu, o neretai ir vieninteliu būdu gauti būtinas paslaugas.
Deja, konsultavimas nuotoliniu būdu ne tik neišsprendžia žmogiškųjų išteklių ribotumo problemos, bet ją dar ir pagilina, kadangi asmenys, kurie anksčiau nebūtų kreipęsi pagalbos į psichologus dėl to, kad jiems, pavyzdžiui, ilgai trunka keliauti pas psichologą, dabar dėl psichologų darbo laiko turi konkuruoti su kitais klientais. Iš dalies dėl tos priežasties labai išaugo įvairių savipagalbos svetainių, forumų ir išmaniesiems telefonams skirtų programėlių – išteklių, kurie negali būti išeikvojami – kūrimas.
Nors dalis jų remiasi tyrimais patikrintomis psichologinėmis intervencijomis, didžiosios jų dalies veiksmingumas ir saugumas tiesiogiai niekada nebuvo ištirtas. Atlikti tyrimai parodė, kad, nors tokia psichologinė savipagalba lengvai prieinama, ja dažniausiai tinkamai pasinaudoja tik labai maža dalis pradėjusių ja naudotis. Dar 2018 m. tyrėjų grupė pristatė psichologinės pagalbos klasifikavimo būdą, skirstantį šią pagalbą į keturias gausias kategorijas:
1) tradicinė psichologinė pagalba;
2) psichologinė pagalba, papildomai pasitelkiant technologijas;
3) psichologinė savipagalba su psichikos sveikatos specialistų pagalba;
4) psichologinė savipagalba.
Apžvelgus atliktus tyrimus, išryškėjo, kad psichologinė savipagalba, nors ir labiausiai prieinama klientams, turi gana ribotas galimybes padėti platesnei grupei. Jos analizė parodė, kad į šią intervenciją įtraukus bent minimalų realaus žmogaus kontakto komponentą (raštu ar telefonu), smarkiai išauga dalyvių įsitraukimas ir pasinaudojimas nuotolinėmis programomis.
Nepaisant vis gausėjančių empirinių duomenų apie psichologinės savipagalbos su psichologo palydėjimu efektyvumą įvairiems psichologiniams sunkumams ir žmonių grupėms, vyresnio amžiaus asmenys sulaukė nepelnytai mažai dėmesio. Galbūt dėl vyraujančių nuostatų apie vyresnio amžiaus asmenų nepakankamą kompiuterinį raštingumą arba jų pačių požiūrį į moderniomis technologinėmis priemonėmis teikiamą psichologinę pagalbą, tyrimų, kuriuose būtų siekiama geriau suprasti, kaip veiksmingai internetu teikti psichologinę savipagalbą su psichologo asistavimu, vyresnio amžiaus žmonėms labai trūksta.
Nuolatinis liūdesys, slogi nuotaika, motyvacijos ir socialinio aktyvumo stoka, ypač pandemijos metu, kartu lydintis nerimas, baimė, socialinė atskirtis – tai ženklai, kurie rodo, kad žmogus išgyvena psichologinius sunkumus ar serga depresija. Todėl jam būtina savalaikė pagalba. Depresija yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų tarp vyresnio amžiaus žmonių. Lietuvoje bent 40 proc. visų sergančiųjų depresija yra 65 m. amžiaus ir vyresni.
Depresija vyresniame amžiuje – ne tik dažna, bet ir pasižymi unikaliomis savybėmis. Ji dažniau pasireiškia kartu su fiziniais skausmais ir dėl objektyvių priežasčių stiprėjančiu vienatvės jausmu. Depresija sergantiems asmenims dažnai trūksta motyvacijos ar susidomėjimo bet kokia veikla. Jie sunkiau priima sprendimus, tad psichologiniai sunkumai taip pat gali būti stipriai susiję su įsitraukimu į gydymą. Tai tik papildo nuostatą, kad psichologinė pagalba tokiems asmenims turėtų būti kuo lengviau prieinama.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkai, vykdydami Lietuvos mokslų tarybos finansuojamą mokslinių tyrimų projektą (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0192), kartu su Švedijos kolegomis atliko tyrimą, siekdami įvertinti, ar psichologinė pagalba internetu yra tinkama ir veiksminga vyresnio amžiaus žmonėms. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti linkusių į depresiją vyresnio amžiaus asmenų nuostatas į psichologinę pagalbą internetu, naudojimosi tokia programa specifiką ir sąsajas su programos veiksmingumu. Buvo ištirta daugiau nei 80 tiriamųjų, vyresnių nei 60 m., turinčių depresijos simptomų. Tyrimo metu tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei buvo pritaikyta 8 savaičių trukmės internetu vykdoma kognityvinė elgesio terapija. Kitai grupei pasakyta, kad terapija prasidės po 8 savaičių. Lietuvoje vykdyto tyrimo rezultatas – psichologinę intervenciją gavusiųjų savijauta reikšmingai pagerėjo, lyginant su kontroline laukiančiųjų grupe. Tyrimas taip pat atskleidė, kad vyresni tyrimo dalyviai mažiau įsitraukė į programos veiklas: rašė mažiau žinučių psichologui ir atliko mažiau programos užduočių.
Po tyrimo taip pat paaiškėjo, kad neužtenka tik sukurti ir teikti veiksmingas psichologinės pagalbos priemones, bet svarbu ir užtikrinti, kad šiomis priemonėmis galėtų pasinaudoti tie, kam jos yra sukurtos. Iš visų vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų Lietuvoje internetu kasdien naudojasi kiek daugiau nei trečdalis. Nepaisant to, šio tyrimo dalyviai savo kompiuterinio raštingumo įgūdžius vertino pakankamai gerai ir tik dalis jų susidūrė su techniniais sunkumais, kurie trukdė pilnavertiškai pasinaudoti siūloma psichologine pagalba internetu. Taigi reikia ieškoti būdų, kaip pačias internetines psichologinės pagalbos programas padaryti kuo draugiškesnes vartotojams. Labai svarbu, kad lygiagrečiai vyktų vyresnio amžiaus asmenų kompiuterinis švietimas.
Dr. Jonas Eimontas
Autorius yra Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas.