Kovo 23 d. Kaune, žinomo etnotapytojo Virginijaus Kašinsko dailės studijoje (Draugystės g. 19, 4-tas įėjimas, II aukštas) vyko antrasis renginių rato „Krivio Jauniaus skaitymai“ renginys, skirtas Jono Trinkūno 85 metų gimties ir 10 metų mirties metinėms,
– „Krivio Jauniaus pajauta: Romuvos tikėjimo tiesos“. Pranešimus skaitė senovės baltų religinės bendrijos Romuva Krivė-Inija Trinkūnienė, Romuvos vaidilė, etnomuzikologė, doc. dr. Dalia Urbonavičienė, etnotapytojas Virginijus Kašinskas.
2024 m. vasario 28 d. Kriviui Jauniui-Jonui Trinkūnui būtų suėję 85-eri. Pažymint šiuos metus, senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ pradėjo senajai lietuvių pasaulėjautai ir religijai skirtą aštuonių paskaitų-skaitymų ratą, kuris buvo pradėtas Krivio Jauniaus Gimimo dieną – vasario 28-ąją renginiu „Jonas Trinkūnas-Krivis Jaunius prie Romuvos ištakų“ Lietuvos nacionaliniame kultūros centre. „Rengiame aštuonis skaitymus įvairiuose Lietuvos miestuose. Tuose renginiuose dalinsimės Romuvos istorija, prisiminimais, pasakosime apie kalendorines ir šeimos šventes, nagrinėsime Romuvos tikėjimo tiesas, skaitysime ištraukas iš Krivio Jauniaus knygų. Kviečiame ateiti ir pabendrauti kartu su bendraminčiais, pasidalinti prisiminimais ir patirtimi“, – sako Krivio Jauniaus veiklos tęsėja Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vadovė Krivė Inija Trinkūnienė. Vaidilė doc. dr. Dalia Urbanavičienė pristatė Romuvos tikėjimo tiesas. Renginio dalyviai žiūrėjo dokumentinius filmus, nuotraukas, dalinosi prisiminimais, skaitė Krivio Jauniaus dienoraščių ir knygų ištraukas.
Jonas Trinkūnas gimė 1939 m. vasario 28 d. Klaipėdoje. 1967 m. jis su bendražygiais surengė pirmąją Rasos šventę Kernavėje, sukėlusią galingą dainuojančios revoliucijos bangą. Tik po trejų metų atsikvošėję KGB agentai bandė ištrinti iš tautos atminties Kernavės Rasas, tačiau jau visuose Lietuvos kampeliuose suskambo folklorinių ir etnografinių ansamblių balsai, nušvito Rasos švenčių ugnys, Vėlinių liepsnelės, ėmė rastis kiti tautos gyvasčiai svarbūs ženklai.
Trinkūnas buvo vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų „Romuvos“ kūrėjų. Tautosakos tyrimai, žygiai per Lietuvos kaimus su šimtais studentų, užrašinėjančių gyvąją tautos kultūrą, jos dainas, giesmes ir papročius, pažadino iš sovietmečio letargo miego širdis ir sielas tų, kurie save iki šiol vadina ramuviais ir žygeiviais. Nuo 1969 iki 1973 m. J. Trinkūnas dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto filologijos katedros aspirantu ir dėstytoju. 1973 m. už politinę tautinę veiklą iš universiteto buvo pašalintas. Iki pat 1988 m. jam buvo uždrausta bet kokia tiriamoji mokslinė veikla ir darbas pagal specialybę.
Tuomet bemaž dviem dešimtmečiams jis pasišventė gyvosios lietuvių tautos tradicijos studijoms. Keliaudamas iš kaimo į kaimą ir talkindamas kaimo žmonėms įvairiausiuose darbuose, J. Trinkūnas nuolat įsiklausydavo į žmonių dainas, giesmes, padavimus, papročius ir tikėjimus. Tai buvo nepakartojami, ypatingi universitetai, kurie iš Romuvos tautosakininko išugdė tvirtą Romuvos tikėjimo išpažinėją, tautosakinėje liaudies atmintyje atradusį gyvybe trykštančias tautos dvasines versmes ir iškėlusį jas į senojo baltų tikėjimo dvasinių ženklų lygmenį.
Kilus Sąjūdžiui, J. Trinkūnas vėl grįžo į universitetą, dirbo Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos skyriaus asistentu. 1990–1993 m. ėjo Kultūros ministerijos Etninės kultūros skyriaus vedėjo pareigas. Nuo 1994 m. dirbo Filosofijos ir sociologijos instituto Sociologijos skyriaus moksliniu darbuotoju, Vilniaus pedagoginiame universitete dėstė etninę kultūrą.
1992 m. kartu su pasekėjais J. Trinkūnas įregistravo Romuvos religinę bendruomenę, kuri vėliau aprėpė visos Lietuvos bendruomenes ir tapo senojo baltų tikėjimo religine bendrija, dažniausiai vadinama tiesiog Lietuvos Romuva. 1998 m. Vilniuje sušauktame Pasaulio etninių religijų kongrese (WCER) J. Trinkūnas buvo išrinktas šios organizacijos pirmininku. 2002 m. ant Gedimino kapo kalno Vilniuje J. Trinkūnas buvo įšvęstas į Romuvos krivius ir gavo protėvių tikėjimo atgimimą simbolizuojantį dvasinį vardą – Jaunius.
1997 m. J. Trinkūnas kartu su bendražygiu Venantu Mačiekumi už Romuvos kultūrinio sąjūdžio veiklos organizavimą buvo apdovanoti Valstybine Jono Basanavičiaus premija. 2013 m. Valdovo Gedimino ordino Riterio kryžiumi.