ES mano, kad skaitmeninis euras yra atsakymas į priklausomybės nuo JAV mokėjimo sistemų, tokių kaip „Visa“ ir „Mastercard“, taip pat „Apple Pay“ ir „Google Pay“, mažinimą, nes blokas siekia teikti pirmenybę Europos įmonėms.
Briuselis tikisi, kad tai galėtų suteikti alternatyvų vietinį mokėjimų parduotuvėse ar internetu variantą, nes žmonės galėtų lengvai atsiskaityti, kaip ir su kitomis sistemomis, naudodami kortelę ar savo bankininkystės programėlę.
Neseniai Europos Sąjunga žengė dar vieną žingsnį arčiau skaitmeninio euro sukūrimo, kai ES Parlamento ekonomikos komitetas uždegė žalią šviesą.
Europos Parlamentas turėtų patvirtinti pritarimą kitą mėnesį, tačiau ES įstatymų leidėjai gali jį užginčyti ir priversti Asamblėją balsuoti.
Europos Centrinis Bankas pirmą kartą pasiūlė skaitmeninį eurą 2020 m., nes Europa neturėjo savo sistemos, kol ES vykdomoji valdžia nepateikė oficialaus pasiūlymo.
Skaitmeninio euro negalima sukurti, jei ES sostinės ir Europos Parlamentas po derybų, kurios turėtų įvykti po vasaros, nepatvirtins projekto teisinės sistemos.
Kas yra skaitmeninis euras?
Nepainiokite jo su grynaisiais pinigais banke. Naudodamiesi banko kortele, „Apple Pay“ ar „Google Pay“, mokate pinigais, esančiais jūsų sąskaitoje.
Vietoj to, jūsų skaitmeniniai eurai būtų atskiroje virtualioje piniginėje.
ECB tikisi, kad skaitmeninis euras piliečiams bus prieinamas 2029 m., jei ES derybininkai iki metų pabaigos patvirtins taisykles.
Jei šio termino bus laikomasi, ECB yra pasirengęs 2027 m. viduryje pradėti bandomąją programą, kad išbandytų, kaip ji veiktų praktiškai.
Kai kurie sako, kad tai per ilgas laikas, tačiau „bankams ir prekybininkams reikia laiko pasiruošti, kad jie galėtų ją sklandžiai ir dideliu mastu įdiegti“, – AFP sakė ECB skaitmeninio euro direktoriaus patarėjas Alessandro Giovannini.
Kaip tai veiks?
Skaitmeniniai eurai turės tokią pačią vertę kaip grynieji pinigai ir banknotai.
Bet kuris vartotojas turėtų susikurti sąskaitą banke arba viešojoje įstaigoje, pavyzdžiui, pašte, ir pervesti pinigus į ją iš kitos sąskaitos arba grynaisiais pinigais.
Tada vartotojai galėtų atsiskaityti skaitmeniniais eurais parduotuvėse, internetu ir tarp asmenų, naudodami įvairius metodus, įskaitant kortelę, programėlę ar telefoną.
Pareigūnai teigia, kad sistema apsaugotų žmonių privatumą, be galimybės nustatyti, kas atliko operacijas, kuri būtų tokia pat konfidenciali kaip ir naudojant grynuosius pinigus.
„Tai nieko nepakeistų. Grynieji pinigai vis tiek būtų prieinami, o žmonės galėtų naudoti esamus privačius mokėjimo būdus“, – sakė Giovannini.
Skaitmeninis euras suteiktų daugiau pasirinkimo ir leistų vartotojams „išsaugoti savo laisvę pasirinkti, kaip mokėti, nes kasdienis gyvenimas tampa vis labiau skaitmeninis“, pridūrė jis.
Europos vartotojų organizacija BEUC palankiai įvertino antradienio pritarimą, kai įstatymų leidėjai pridėjo „daugiau apsaugos“ skaitmeninio euro vartotojams.
Kodėl ES nori skaitmeninio euro?
Mokėjimo sistemos yra „ne neutralios“, o „galios instrumentai“, – pareiškime teigė centristų ES įstatymų leidėjas Gilles’is Boyeris.
„Mes, europiečiai, sulaukėme daug žadinimo skambučių dėl savo priklausomybės nuo JAV. Dabar esame visiškai budrūs, bet ne visada imamės veiksmų“, – sakė jis ir pridūrė, kad antradienio balsavimas „suverenią, visos Europos mokėjimų sprendimą pavers realybe“.
ES pareigūnai dažnai nurodo Vašingtono 2025 m. sankcijas Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėjams, kad iliustruotų JAV įmonių įtaką. Prancūzijos teisėjas Nicolas Guillou aprašė, kaip prarado prieigą prie savo „Visa“ kortelės.
Skaitmeninis euras yra „galimybė nutraukti priklausomybę, su kuria gyvenome per ilgai“, – sakė Giovannini.
ECB duomenimis, beveik du trečdalius mokėjimų kortelėmis euro zonoje tvarko ne Europos įmonės, daugiausia „Visa“ ir „Mastercard“.
Ir 13 iš 21 euro zonos šalies neturi nacionalinės kortelių schemos kasdieniams mokėjimams parduotuvėse ar internetinėse parduotuvėse.
Kas to nenori?
Bankai. Pagrindinė jų santūrumo priežastis – kaina.
Bankų sistemos pritaikymas skaitmeniniam eurui kainuos 18 milijardų eurų, teigiama balandžio mėnesio Europos bankų federacijos ataskaitoje.
Tačiau ECB teigia, kad bankų sektoriui tai kainuos nuo 4 iki 5,8 milijardo eurų investicijų.
Bankai taip pat baiminasi poveikio savo finansiniam stabilumui, nes jei klientai konvertuos savo pinigus į skaitmeninius eurus, bankų indėliai smarkiai sumažės.
ECB teigia, kad rizikos nėra.
„Dėl savo konstrukcijos, kuri neleidžia didelių indėlių nutekėjimų, skaitmeninis euras nesukeltų šios rizikos – net ir ekstremaliose bei mažai tikėtinose krizinėse situacijose“, – sakė Giovannini.
Europos bankai taip pat baiminasi sumažėjusios jų internetinių paslaugų paklausos ir nerimauja, kad skaitmeninis euras bus visos Europos mokėjimų sistemos „Wero“ konkurentas.
Kas Lietuvos deep tech inovacijoms trukdo konkuruoti su JAV ir Kinija?
KTU ekonomistas: paradoksalus Lietuvos konkurencingumas