Nauji JAV tyrimai sieja masinį išmaniųjų telefonų naudojimą nuo „iPhone“ atsiradimo 2007 m. su mažėjančiu gimstamumu.
Viso pasaulio vyriausybėms ieškant būdų, kaip sustabdyti mažėjantį gimstamumą, nauji JAV tyrimai rodo, kad jos ignoravo pagrindinį kaltininką – išmanųjį telefoną.
„Ar „iPhone“ yra kontracepcija?“ – klausiama Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro paskelbtame straipsnyje, kuriame nagrinėjama, kodėl JAV gimstamumo rodikliai nuo 2007 m. sumažėjo 22 %.
Kurį laiką ekspertai šį nuosmukį siejo su 2008 m. įvykusia recesija, kai pasaulinė finansų sistema vos nesugriuvo, milijonus žmonių pastūmėdama į sunkumus. Tačiau ekonomikai atsigavus, gimstamumas taip ir neatsigavo.
Buvo pateikta daugybė kitų priežasčių, pavyzdžiui, didesnis kontracepcijos naudojimas, didesnis moterų išsilavinimas ir didėjančios būsto ar vaikų priežiūros išlaidos. Tačiau aiški priežastis nebuvo nustatyta.
Taigi Middlebury koledžo ekonomistė Caitlin Myers ir jos studentas Ezekielis Hooperis patikrino hipotezę, kad išmanieji telefonai, atsiradę kartu su pirmuoju „iPhone“ 2007 m., gali turėti tam įtakos.
Iki 2011 m. „iPhone“ telefonus galėjo įsigyti tik vienas JAV mobiliojo ryšio tinklas – AT&T, todėl jie palygino JAV apskritis, kuriose AT&T aprėptis buvo beveik visuotinė, su tomis, kuriose tais metais jos buvo mažai arba visai nebuvo.
Jie nustatė, kad prieiga prie „iPhone“ koreliavo su gimstamumo sumažėjimu 4,5–8,0 % 15–19 metų amžiaus grupėje ir 3,2–6,6 % 20–24 metų amžiaus grupėje.
Taip pat buvo statistiškai reikšmingas, bet mažesnis sumažėjimas tarp vyresnių moterų.
Nors jie pabrėžia, kad „iPhone“ telefonai nėra „vienintelė priežastis“, išmaniųjų telefonų atsiradimas „suvaidino didelį vaidmenį JAV gimstamumo mažėjime“ po 2007 m., nes jis formavo žmonių elgesį, skatindamas mažiau bendrauti asmeniškai.
„Plintant šiuolaikiniams išmaniesiems telefonams, laikas, praleistas su draugais asmeniškai, ir seksualinė veikla smarkiai sumažėjo, kartu didėjant pornografijos, galimo partnerinės sekso pakaitalo, vartojimui“, – padarė jie išvadą.
Technologijų šokas
Kitame gegužę Sinsinačio universiteto ekonomistų Nathano Hudsono ir Hernano Moscoso Boedo paskelbtame tyrime buvo rasta panašių tendencijų pasauliniu mastu nuo 2007 m.
Jie išanalizavo Pasaulio banko duomenis, kuriuose matuojamas išmaniųjų telefonų paplitimas ir paauglių vaisingumo rodikliai 128 šalyse.
Jie nustatė, kad gimstamumo mažėjimas paspartėjo, kai išmanieji telefonai tapo plačiai prieinami – reiškinys, pastebimas įvairiose šalyse, „turinčiose iš esmės skirtingą sveikatos priežiūros, gerovės, ekonominę ir kultūrinę aplinką“.
Jie padarė išvadą, kad tai rodo „bendrą pasaulinį technologinį šoką“.
Kai kurie akademikai tebėra skeptiški. Pavyzdžiui, paauglių gimstamumas Jungtinėse Valstijose mažėja nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios, gerokai prieš išmaniųjų telefonų atsiradimą.
Nė vienas tyrimas nenagrinėja, kaip vyriausybės galėtų panaudoti jų išvadas.
Tiek turtingos, tiek skurdesnės šalys susiduria su mažėjančiu gimstamumu, dėl kurio sensta visuomenės ir mažėja darbo jėga – tai apkrauna socialinio draudimo sistemas ir gali slopinti ekonomikos augimą bei produktyvumą.
Ligų kontrolės centrai teigia, kad JAV vaisingumo rodikliai yra žemiausi per visą istoriją, o visos pirmaujančios Azijos ekonomikos susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimo perspektyva ateinančiais metais.
Kinijos komunistinė vyriausybė 2016 m. atsisakė dešimtmečius trukusios vieno vaiko politikos, o Japonija ir Pietų Korėja daug investavo į pronatalinę politiką, kurios poveikis buvo nedidelis.
Skurdžiausios pasaulio šalys, pavyzdžiui, Užsachario Afrikoje, dažnai vis dar pasižymi dideliu gimstamumu, tačiau vidutinių pajamų šalys, tokios kaip Indija ir Brazilija, taip pat susiduria su sparčiai mažėjančiu vaisingumo rodikliu.
Daugumoje pasaulio šalių gimstamumas mažėja – štai kodėl tai tikrai svarbu
Gimstamumo rodikliai – demografinio pavojaus signalas
KTU ekonomistas: ar tikrai gimstamumas lemia pensijų ateitį?
Emigracija ir mažas gimstamumas: kaip išsaugoti lietuviškų knygų skaitomumą?
Nacionalinės Bibliotekos diskusijoje aptarta Lietuvos demografinė padėtis