Klaipėda – strategiškai svarbus mietas Lietuvai ekonomine, socialine, saugumo ir kultūrine prasme. Tai vienintelis Lietuvos uostamiestis, kuriame esantis uostas sukuria apie 11 proc. šalies BVP. Antra vertus, jūra yra ypač svarbus turizmo ir rekreacijos sektorių vystymosi ir patrauklumo ne tik Lietuvos mastu veiksnys. Pagaliau Klaipėdos apskritis pagal gyventojų skaičių, 2014 m. sausio 1 d. duomenimis, trečia pagal dydį po Vilniaus ir Kauno apskričių. Taigi, Klaipėdos miestas neabejotinai yra Vakarų Lietuvos regiono centras. Europos erdvinės plėtros perspektyvoje (European Spatial Development) teigiama, kad regionai ar periferijos gali tapti konkurencingi tik tuo atveju, jei jiems priklausantys miestai bus ekonomiškai stiprūs. Būtent inovacijos ir sėkmingas jų įgyvendinimas užtikrina nuolatinį ekonomikos augimą. Todėl nediskutuotina, kad tokiame Lietuvai svarbiame mieste turi būti ne tik koncentruojamas pramonės ir verslo sektoriai, bet ir stiprinamos švietimo, mokslo ir inovacijų bei kultūros sritys.
Miestas yra patrauklus jaunimui, kai čia įžvelgiami ne tik socialiniai bei ekonominiai privalumai, bet ir sudaromos sąlygos tobulėti, kelti kvalifikaciją, gauti aukšto lygio išsilavinimą. Emigracijos masto mažinimas neįmanomas gerinant tik ekonominius rodiklius, kurie glaudžiai susiję su mokslu, inovacijomis ir kultūra. Mieste turėtų būti mokslo ir studijų centrai, skatinantys inovacijomis, naujomis idėjomis pagrįstą ekonomikos augimą, intelektualinės ir kultūrinės terpės, gebančios Lietuvai ir pasauliui komunikuoti Vakarų Lietuvos regiono kultūrinę, istorinę specifiką, plėtrą. Miestas turi būti inteligentiškas, kitaip jis praranda pagrindinį miesto traukos variklį. Tai gali užtikrinti tik aukšto lygio studijų ir mokslo centrai.
Klaipėdiečiai, suvokdami universiteto reikšmę miestui, gerokai sunerimo, kai išgirdo Lietuvos Vyriausybės ketinimą optimizuoti universitetų tinklą Lietuvoje. Žinoma, tai būtinas žingsnis, tačiau nežinomybė, ar Klaipėdos universitetas bus išlaikomas, kaip bus gerinama jo kokybė, paskatino asociaciją „Mano miestas Klaipėda“ inicijuoti diskusiją „Kokio universiteto reikia Klaipėdai?“. 2017 m. vasario 13 d. į diskusiją, kokio universiteto reikia Klaipėdai, buvo pakviesti LR Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros atstovai, Klaipėdos miesto ir regiono merai, Klaipėdos miesto Tarybos nariai, Klaipėdos universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų, pramonės ir verslo, mokinių ir studentų sąjungų, tėvų forumo, Klaipėdos miesto ir regiono kultūros atstovai.
Susirinkusieji išklausė Klaipėdos miesto mero V. Grubliausko poziciją, kad Klaipėda privalo turėti aukšto mokslinio lygio universitetą, bendradarbiaujantį su savivaldybe, verslo ir pramonės institucijomis, kitomis čia veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis ir užtikrinantį šio regiono darnų vystymąsi bei mokslo prieinamumą.
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. E. Juzeliūnas išsakė poziciją stiprinti jūros ir gamtos mokslų sritis, tačiau pabrėžė siekį išlaikyti klasikinį, tarptautinio mokslo lygio universitetą, bendradarbiaujantį su geriausiu Lietuvoje Vilniaus universitetu. Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis pristatė pagrindines universitetinio ugdymo problemas ir apžvelgė jų sprendimo būdus.
Po įdomių ir rezultatyvių diskusijų su LR Seimo nariais I. Šiauliene, S. Gentvilu, D. Kepeniu, N. Puteikiu, miesto politikais bei pramonės ir verslo atstovais, išklausius Klaipėdos kolegijų, Klaipėdos regiono kultūros sektorių vadovus, jaunimo atstovus, buvo nutarta priimti rezoliuciją dėl klasikinio autonominio Klaipėdos universiteto išsaugojimo Klaipėdoje būtinybės. Po paskirtos redakcinės komisijos svarstymo buvo priimta rezoliucija.
Rezoliucija „Už mokslą ir studijas vakaruose“ dėl Klaipėdos universiteto vystymo poreikio ir krypčių