Liekanos mikroorganizmų, kurių amžius – ne mažiau nei 3,77 milijardo metų, buvo atrastos tarptautinės mokslininkų grupės, vadovaujamos Londono Universiteto Koledžo (University College London, UCL). Tai – tiesioginis įrodymas apie vieną iš seniausių gyvybės formų Žemėje.
Plonos gijos ir vamzdelai, suformuoti bakterijų, kurios maitinosi geležimi, buvo rastos kvarco sluoksniuose Kanadoje, Kvebeko provincijoje.
Šie ant Žemės plutos susiformavę kvarco sluoksniai yra laikomi vienais iš kelių žinomų seniausių nuosėdinių uolienų, kurie prieš milijardus metų buvo apsemti vandens ir kuriuose dėl vulkaninės veiklos formavosi povandeninės hidroterminės versmės, iš Žemės gelmių išmetančios karštą geležies ir įvairių mineralų prisotintą vandenį. Tokiose vietose prieš 3,7 – 4,3 milijardo metų ir galėjo pradėti rastis pirmosios gyvybės formos.
Šis atradimas patvirtina teoriją, kad pirmosios gyvybės formos Žemįje atsirado iš karto po Žemės susiformavimo, po vandeniu, prie karštų hidroterminių versmių.
Straipsnyje, paskelbtame žurnale Nature, aprašomas šis atradimas ir tai, kaip buvo atliekama išsami fosilijų analizė.
Iki šiol seniausiomis mikrofosilijomis buvo laikomi bakterijų veiklos pėdsakai, rasti uolienose Vakarų Australijoje ir datuoti 3,46 milijardo metų, tačiau kai kurie mokslininkai manė, kad jie galėjo būti ir nebūtinai biologinės kilmės.
Londono Universiteto Koledžo mokslininkai sistemingai ištyrė kvarce rastus vamzdelius ir gijas, sudarytus iš hematito – geležies oksido Fe2O3, arba, paprastai kalbant, geležies rūdžių. Jie analizavo, ar šios struktūros galėjo susidaryti dėl kokių nors kitų veiksnių, pavyzdžiui, temperatūros ir slėgio pokyčių nuosėdinėse uolienuose, tačiau išsiaiškino, kad tokios galimybės yra menkai tikėtinos.
Hematito struktūros turėjo tokias pačias būdingas formas, kokias sukuria geležį oksiduojančios ir taip energiją savo gyvybinėms funkcijoms palaikyti gaunančios bakterijos, ir šiais laikais tarpstančios prie povandeninių hidroterminių versmių. Šalia buvo rasta ir grafito bei mineralinių medžiagų, tokių kaip apatitų ir karbonatų, kurie neretai aptinkami fosilijose ir siejami su biologiniais procesais.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad rastosios mineralizuoto fosilijos sudaro iki centimetro dydžio sferines struktūras, vadinamas rozetėmis ir granulėmis, kurios patvirtina puvimo procesus.
Atradimo autorių teigimu, „Rastosios fosilijos buvo minerologiškai tapačios ankstyvųjų uolienų, tirtų Norvegijoje, Šiaurės Amerikoje Didžiųjų ežerų rajone ir Vakarų Australijoje, sudėčiai. Tai, kad šias fosilijas mes aptikome vienoje iš seniausių žinomų uolienuonų, tiesiogiai patvirtina, kad geležimi mitusios bakterijos yra vienos iš pirmųjų Žemės gyvybės formų. Šis atradimas – dar vienas įrodymas, kad gyvybė Žemėje pradėjo formuotis tuo metu, kai jos paviršiuje atsirado skysto vandens. Įdomu, kad prieš 4 milijardus metų ir Marso paviršiuje buvo skysto vandens, todėl, jei Marse nepavyktų rasti maždaug tokio amžiaus bakterijų pėdsakų, būtų galima manyti, kad gyvybė Žemėje galėtų būti ypatinga išimtis.“
Matthew S. Dodd et al, Evidence for early life in Earth’s oldest hydrothermal vent precipitates, Nature (2017). DOI: 10.1038/nature21377
Daugiau:
Nežemiškos gyvybės siūlo ieškoti mechaniniais mikrojutikliais