Įsivaizduokite planetą, didesnę nei Jupiteris, apskriejančią apie savo žvaigždę vos per pusantros dienos, įkaitusią taip, kad jos paviršiaus temperatūra siekia kelis tūkstančius laipsnių Celsijaus, ir su besitęsiančia uodega, tarsi tai būtų kometa.
Būtent tokią egzoplanetą aptiko astronomai Gulbės žvaigždyne, už 650 šviesmečių nuo Žemės. Žvaigždė pavadinta KELT-9, o jos planeta – KELT-9b.
Į žvaigždę atgręžta planetos pusė įkaista iki 4300 laipsnių Celsijaus, ir tai reiškia, kad jos paviršius yra karštesnis, nei kai kurių žvaigždžių, ir tik tūkstančiu laipsnių vėsesnis nei mūsų Saulės.
Šios planetos žvaigždės spinduliavimas yra toks intensyvus, kad planeta tiesiog garuoja, savo orbitoje palikdama dujinę uodegą.
Ši įkaitinta planeta turi ir kitų įdomių savybių. Nors ji 2,8 karto masyvesnė už Jupiterį, bet jos tankis – dvigubai mažesnis, nes dėl karščio jos atmosfera yra išsipūtusi, tarsi balionas. Panašiai kaip Mėnulis, jos viena pusė yra visą laiką atgręžta į žvaigždę.
Jos atmosfera yra nepanaši į jokios kitos iki šiol aptiktos planetos atmosferą, ir neabejotina, kad dėl karščio joje negali susidaryti tokios molekulės kaip vandens, anglies dioksido ar metano.
Ši egzoplaneta yra tokia karšta todėl, kad jos žvaigždė yra daugiau nei dvigubai didesnė nei mūsų Saulė, ir beveik dvigubai karštesnė. KELT-9 spinduliuoja tiek daug ultravioletinių spindulių, kad bėgant laikui gali visiškai išgarinti šią planetą. Arba, jei ši dujinė milžinė turi tvirtą branduolį, kaip teigia kai kurios teorijos, po kiek laiko planeta gali visai prarasti atmosferą ir virsti išlydytos uolos rutuliu, besisukančiu apie savo žvaigždę.
Kita vertus, planetos orbita eina labai arti žvaigždės, todėl, žvaigždei pradėjus plėstis, ji prarys planetą. Vertinama, kad KELT-9 turėtų tapti raudonąja milžine po maždaug milijardo metų.
Nors NASA Tranzitinių egzoplanetų tyrimo palydovas (NASA’s Transiting Exoplanet Survey Satellite) pirmoje eilėje yra skirtas aptikti tokias planetas kitose sistemose, kurios potencialiai galėtų turėti sąlygas užsimegzti gyvybei, tačiau svarbu studijuoti ir pasaulius, kuriuose yra ekstremalios sąlygos ir todėl jie būtų netinkami žinomai gyvybei.
Astronomai labiau domisi planetomis, panašiomis į Žemę, skriejančiomis apie santykinai šaltas ir nedideles žvaigždes, tokias, kaip mūsų Saulė. Planetos KELT-9b žvaigždė yra didesnė ir karštesnė nei Saulė, todėl jos tyrimas papildys žinias apie tai, kaip susidaro planetų sistemos prie karštų ir masyvių žvaigždžių. Siekiant sudaryti išsamų vaizdą apie kitų pasaulių įvairovę, svarbu žinoti ne tik kaip planetos formuojasi ir evoliucionuoja, bet ir kada ir kokiomis sąlygomis jos gali būti savo žvaigždės ir sunaikintos.
Įdomu, kad dėl šios planetos orbitos precesijos jau po maždaug 150 metų iš Žemės nebebus stebimi jos tranzitai – kada planeta kiek užstoja savo žvaigždės šviesą. Tai yra jos užregistruoti dabartiniais tolimų planetų stebėjimo metodais nebegalėsime. Ir tik po trijų su puse tūkstančio metų vėl galėsime stebėti jos tranzitus.
B. Scott Gaudi et al, A giant planet undergoing extreme-ultraviolet irradiation by its hot massive-star host, Nature (2017)
Daugiau:
Keplerio teleskopas atskleidė daugiau detalių apie TRAPPIST-1 planetų sistemos atokiausią planetą
Keplerio kosminio teleskopo misija: paskelbta apie 1284 naujų planetų
Prasidėjo didžiausio pasaulyje teleskopo statyba
VU TFAI Molėtų astronomijos observatoriją papildys naujas žvaigždžių stebėjimo prietaisas
NASA pademonstravo lustus, kurie galėtų veikti Veneros paviršiuje