Technikos evoliucijos apžvalga Smalininkų muziejuje

Pabaiga. Pradžia Nr. 10 (587)

Technikos raida

Technika – viena iš svarbiausių civilizacijos pažangą skatinančių jėgų. Ji nuėjo labai ilgą vystymosi kelią nuo paprasčiausiai žmogaus veiklai reikalingų įrankių iki labai sudėtingos šiuolaikinės technikos. Dabartinė technika ne tik atlieka technologinius procesus, bet išgauna ir transformuoja įvairius energijos šaltinius. Technika yra vienas iš sėkmingos civilizacijos funkcionavimo pagrindų.

 

Techninės pažangos pagrindas – išradimai. Jie lemia civilizacijos tvarumą ir padeda žmonėms sukurti bei išlaikyti pakankamo lygio kultūrinę aplinką. Taip atsiranda naujos mokslo šakos. Žmogaus fizinės galimybės – labai menkos, o techniniai sprendimai tas galimybes daug kartų padidina. Technika įsitvirtino visoje žmogaus veikloje ir pasireiškia kaip svarbi kultūros dalis. Ji gamtos ir dvasingumo jungtis, kartu ir kultūros vertybė: jungia gamtos dėsnius ir žmogaus gyvenimo tikslus. Technikos paveldas yra kultūros paveldo dalis. Tai inžineriniai įrenginiai, tradiciniai amatai ir buities reikmenys, autentiškos gamybos technologijos, specialus transportas ir kt. Puoselėti šį paveldą svarbu ir žmonijos ateičiai. Visi technikos objektai savo laiku paveikė visuomenės raidą.

 

Žmonės dabartinėje Lietuvos teritorijoje, kaip rodo kai kurie šaltiniai, apsigyveno IX–V a. pr. m. e. Įrankiai – titnaginiai, IV–II a. pr. m. e. – akmeniniai. III–II a. pr. m. e. susiformavo augalininkystė ir gyvulininkystė kaip veiklos šakos. Ariamoji žemdirbystė išplito tik I–II a. pradžioje. Įrankiai: kirviai, peiliai, kapliai. Lietuviška geležis – I a. pradžioje pagaminta iš balų rūdos. Atsirado arklas, kuris išstūmė kaplį. Arklo noragas buvo geležinis. Vėliau buvo pagamintas dviragis arklas ir žiobrys, kurie žemę vertė į vieną pusę. XVII a. atsirado akėčios su metaliniais virbais.

Pirmo tūkstantmečio pabaigoje gyvenvietės kūrėsi šalia pilių, o antroje tūkstantmečio pradžioje kaimai jau buvo kupetiniai. Gatviniai kaimai atsirado po Žygimanto Augusto 1557 m. gegužės 20 d. Valakų įstatymo įvedimo. Tada, nors ir suaktyvėjo bendra žemdirbystė ir gyvulininkystė, tačiau klestėjimo nebuvo ir negalėjo būti.

Pirmasis plūgas pagamintas Vilniuje 1903 m. 1905 m. Kaune jau buvo gaminami vilktai (maniežai). Taip naudojant arklius buvo sukurtas sukamasis judesys, kuris buvo perduodamas velenu į bet kokią technologinę mašiną.

 

Įvairi įranga, įrankiai ar mechanizmai į Lietuvą buvo įvežami iš užsienio. Lietuvoje žydų iniciatyva pradėjo kurtis metalų apdirbimo įmonės, masiškai plėtėsi amatai. Amatininkai jungėsi tarpusavyje ir XIX a. pabaigoje Lietuvoje jau buvo 1426 įmonės. Įdomu tai, kad amatai ypač suklestėjo kaime, nes čia buvo didesnė darbų apimtis.

1906 m. lapkričio 9 d. įsaku ir 1910 m. birželio 14 d. įstatymu buvo formuojami vienkiemiai. Lietuvoje buvo išskirstyta 2460 kaimų. Atsirado 38 747 vienkiemiai. Nors senovinius daiktus valstiečiai buvo raginami saugoti, bet paveldas patyrė žalą. Kaimai prarado gyventojų bendrumą, išnyko kai kurios tradicijos. Labai išaugo įrangos reikmė, be galo padidėjo darbų apimtys. Tačiau kūrėsi labai gražios ir tvarkingos sodybos. Išaugo amatininkų – statybininkų, stalių ir kitų paklausa. Amatai kūrėsi kaimuose, o miestuose – gamyklos. Meistrų išmonei atsirado neribotos galimybės. Tarpukariu Lietuvoje atsirado labai daug gražių ir turtingų sodybų. Deja, tos sodybos, okupavus Lietuvą, po 1940 m. buvo sunaikintos. Muziejuje dabar saugomi kažkada buvusio turtingo materia­linės kultūrinis paveldo likučiai.

 

Amatai

Muziejuje eksponuojami šie amatai:

• spaustuvininkų (rinkėjų, spaudėjų, linotipininkų);
• geležies gavybos ir apdirbimo (geležies lydytojų, kalvių, šaltkalvių, staklininkų);
• račių (ratų gamintojų, vežimų ir brikelių gamintojų, žiemos transporto priemonių – šlajų, rogučių ir kt. – gamintojų);
• linininkystės (lino pluošto ruošėjų, audėjų ir kt.);
• bitininkystės;
• medienos ruošimo ir apdirbimo (medkirčių, stalių, kubilių, klumpdirbių, medžio drožėjų);
• foto ir kino (fotografų, kino operatorių, montuotojų, įgarsintojų).

Amatų paviljonuose rinkiniai yra sukomplektuoti, pateikti įrenginių techniniai duomenys, darbų technologiniai aprašymai. Visų eksponuojamų amatų aplinkoje galima vesti dukacinius užsiėmimus.

Išradimai

Kaip ir daugelyje technikos muziejų, čia eksponuojami įrenginiai arba jų modeliai, pagaminti remiantis išradimais. Muziejus pasirinko geriausiai žinomą Lietuvoje ir pasaulyje išradėjų kolektyvą – Kauno technologijos universiteto precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokyklą. Šios mokyklos įkūrėjas, organizatorius ir vadovas LMA akademikas Kazimieras Ragulskis sukūrė naują mokslo šaką, suformulavo jos atskirų krypčių mokslinius pagrindus, sukūrė principus naujoms sistemoms sudaryti, kuriuos su savo mokiniais išplėtojo iki taikomųjų rezultatų inžinerinei praktikai. Muziejuje eksponuojama:

• demonstracinis aukšto dažnio bangų sklidimo perdavimo ir sukimosi judesiui realizuoti modelis (autoriai: prof. habil. dr. A. Bubulis, LMA akademikas prof. R. Bansevičius ir kt.);
• pjezopavara sukimosi judesiui perduoti grotuvo sistemoje (sukūrė prof. habil. dr. P. Vasiljevas ir kt.);
• guolio pakabos su aukšto dažnio pjezokeitikliu modelis (autoriai: prof. habil. dr. R. Kanapėnas, dr. G. Vitkauskas, dr. R. Statkevičius);
• vibracinis mikroskalpelis (autoriai: prof. habil. dr. P. Vasiljev ir kt.);
• birių medžiagų, esančių uždarose talpose, automatizuota matavimo sistema (autoriai: prof. habil. dr. A. Bubulis, dr. G. Vitkauskas, dr. R. Statkevičius, dr. V. Juška);
• vibracinis stalas (autoriai: A. Striužas ir A. Žemeckis, vadovaujant akad. K. Ragulskiui).

Monografija apie muziejų:

Stonys J. (2016). Materialinės kultūros paveldas ir jo ištakos. „Naujasis lankas“. Autorius yra Senovinės technikos muziejaus, įkurto Smalininkuose (Jurbarko r.), vadovas

 

Technikos evoliucijos apžvalga Smalininkų muziejuje