NASA marsaeigis „Curiosity“ aptiko naujų įrodymų, kad seniau Marse galėjo egzistuoti gyvybė.
Nors tai dar tikrai nėra įrodymas, kad gyvybė Marse egzistavo, tačiau tai geras ženklas būsimoms misijoms Marse, tirsiančioms planetos paviršių bei mėginsiančioms paimti mėginius iš gilesnių Marso paviršiaus sluoksnių.
Apie šiuos atradimus – trijų milijardų metų senumo nuosėdinėse uolienose, esančiose visai prie paviršiaus, penkių centimetrų gylyje, rastas organines molekules ir metano lygio atmosferoje sezoninius svyravimus NASA paskelbė birželio 8 dieną žurnale „Science“.
Organinėse molekulėse yra anglies ir vandenilio, jose gali būti deguonies, azoto ir kitų elementų. Nors paprastai jos siejamos su gyvybe, tačiau organinės molekulės taip pat gali būti sukurtos ir įvairių nebiologinių procesų, todėl nėra vienareikšmiškas gyvybės egzistavimo įrodymas.
„Curiosity“ dar nenustatė, kas galėtų būti šių organinių molekulių šaltinis“, teigia Džen Eigenbrode iš NASA Godardo kosminių skrydžių centro. „Nors tai nebūtinai yra prieš milijardus metų egzistavusios gyvybės įrodymas, nes organinės molekulės gali egzistuoti, ir nesant gyvybės, tai padės mums geriau suprasti sąlygas, esančias Marse, ir jame vykstančius cheminius procesus. Ir tai, kad kitose Marso misijose reikia mėginti tirti giliau po paviršiumi esančias uolienas“.
Ši iliustracija parodo būdus, kuriais metanas iš gelmių gali pakliūti į paviršių ir sukelti gana didelius sezoninius koncentracijos pokyčius Marso atmosferoje, kurie ir buvo užfiksuoti marsaeigio. Potencialūs metano šaltiniai yra metanogenezė, ultravioletinių spindulių poveikis organinėms medžiagoms, joms skaidantis, ar vandens ir uolienų cheminės reakcijos. Metano skilimas atmosferoje yra lemiamas fotocheminių reakcijų ir sąveikos su planetos paviršiumi. Duomenys, parodantys metano koncentracijos kitimą per tris Marso metus, buvo gauti iš „Curiosity“, o juoda kreivė parodo metano sezoninius svyravimus. Šie duomenys rodo, kad metano lygis prie Geilo kraterio padidėja šiltais Marso vasaros mėnesiais ir sumažėją žiemą. Beje, Marso metai trunka beveik dvejus Žemės metus.
Nors Marso paviršius šiandien yra nepalankus gyvybei, yra aiškių įrodymų, kad praeityje Marso paviršiuje buvo skysto vandens – esminio gyvybei reikalingo elemento. Iš „Curiosity“ gauti duomenys atskleidžia, kad prieš milijardus metų Marso Geilo krateryje telkšojusiame vandens ežere buvo visi gyvybei atsirasti būtini ingredientai, įskaitant cheminius elementus ir energijos šaltinius.
Norėdamas aptikti organinių medžiagų Marso paviršiuje, „Curiosity“ gręžė nuosėdines uolienas keturiose Geilo kraterio vietose. Šios uolienos pamažu formavosi prieš milijardus metų ežero dugne, iš nuosėdų. Uolienų mėginiai buvo analizuojami specialiu marsaeigio prietaisu, susmulkinus juos į miltelius ir įkaitinus iki 500 laipsnių Celsijaus temperatūros, kad iš mėginių išsiskirtų organinės molekulės.
Manoma, kad mažos angliavandenilių molekulės, aptiktos Marse, yra atskilusios didesnių makromolekulių dals. Iliustr.: NASA
Marsaeigio vožtuvai leidžia „įkvėpti“ Marso atmosferos ir ją analizuoti.
C.R. Webster el al., „Background levels of methane in Mars’ atmosphere show strong seasonal variations,“ Science (2018).
J.L. Eigenbrode el al., „Organic matter preserved in 3-billion-year-old mudstones at Gale crater, Mars,“ Science (2018).
Daugiau:
Sėkmingai išbandytas „taisykles keičiantis“ kosminių misijų energijos šaltinis
NASA mokslininkė: atsakymą, ar mes vieni, sužinos jau ši karta
Eksperimentai rodo, kad Marse galėtų augti bulvės
Marso kolonizavimas: kada prasidės kelionės į raudonąją planetą?
Degalų prie Mėnulio papildymas gali gerokai palengvinti pilotuojamas misijas į Marsą
Marsas ir Žemė anksčiau galėjo ir nebūti gretimos kaimynės