Europos kosmoso agentūra (European Space Agency, ESA) paskelbė pradėjusi pirmojo pasaulyje palydovų elektrinio reaktyvinio jonų variklio bandymus, kuriame kaip kuras naudojamos palydovo surinktos viršutinių atmosferos sluoksnių molekulės.
Europos kosmoso agentūros palydovas GOCE, sudarantis Žemės gravitacinį žemėlapį, skrieja jau daugiau kaip penkerius metus, neaukštoje, 250 km, orbitoje. Jo orbita yra nuolat pakoreguojama reaktyvinio jonų variklio, kurio kuras – iš Žemės atsivežtas ksenonas. Tačiau jo kiekis ribotas – kai tik baigsis 40 kilogramų ksenono, šio palydovo misija bus baigta – dėl trinties su atmosfera, nors ir labai reta tokiame aukštyje, jo orbita pradės žemėti ir galų gale palydovas sudegs viršutiniuose atmosferos sluoksniuose.
Tačiau jei pavyktų surinkti šias atmosferos molekules ir jas panaudoti kaip kurą, būtų galima išlaikyti palydovus toje pačioje orbitoje neribotą laiką, taip pat sukurti ir naujo tipo palydovus, kurie ilgą laiką galėtų skrieti labai žemose orbitose.
Tokie varikliai taip pat gali būti naudojami ir kitų planetų tyrimams – pavyzdžiui, palydovas, skriejantis apie Marsą, galėtų rinkti anglies dioksidą ir jį panaudoti savo orbitos koregavimui.
Šiuo metu Europos kosmoso agentūra tokį variklį bando vakuumo kameroje, kurioje imituojamos sąlygos, esančios 200 km aukštyje, ir dalelių generatoriumi kuriamas 7,8 m/s greičio išretintų atmosferos molekulių – deguonies ir azoto – srautas; maždaug tokiu greičiu tokiose orbitose skrieja palydovai.
Surinktos molekulės ir suspaudžiamos ir įelektrinamos, ir virsta jonizuota plazma, kuri po to yra elektrinio lauko įgreitinama ir išstumiama, taip suteikiant palydovui reikiamos krypties impulsą.
Šiame variklyje nėra aktyvių komponentų – vožtuvų ar judančių dalių, tik elektros ritės ir elektrodai, todėl, tikimasi, jie būtų labai patikimi.
Mokslininkams pavyko surinkti atmosferos molekules ir jas panaudoti kaip kurą, palaipsniu ksenoną pakeičiant surinktomis atmosferos molekulėmis. Jų teigimu, pasiektas rezultatas reiškia, kad orą naudojantis jonų variklis jau yra ne tik teorija, bet ir apčiuopiama veikianti technologija, kurią galima plėtoti, ir ateityje panaudoti palydovams, galintiems išbūti savo orbitoje praktiškai neribotą laiką.
Daugiau:
Paleistas pirmasis palydovas, valdomas tik joniniais varikliais
Raketinis variklis pagamintas vien tik iš plastiko
Japonijos „kosminio šlavėjo“ misija nepavyko
Orbitoje trečiasis lietuviškas palydovas
Bandymai rodo, kad mikrobangų energija gali būti tinkama iškelti kosminius laivus į Žemės orbitą
Degalų prie Mėnulio papildymas gali gerokai palengvinti pilotuojamas misijas į Marsą