Paskelbtas tyrimas, kuris gali sudrebinti kertinius lingvistikos mokslo pagrindus.
Šio tyrimo metu buvo lyginami skirtingų kalbų žodžiai, ir pasirodė, kad žmonės yra linkę vartoti tuos pačius garsus žodžiuose, apibūdinančiuose tokius pačius objektus ar reiškinius, ir visai nesvarbu, kokia kalba jie kalba.
Beveik dviejų trečdalių pasaulio kalbų analizė parodė, kad yra akivaizdus statistinis ryšys tarp tam tikrų pagrindinių žodžių ir sąvokų – nuo kūno dalių pavadinimų, iki šeimyninių ryšių ir mus supančios gamtos reiškinių pavadinimų, ir šiuose skirtingų kalbų žodžiuose naudojamų garsų.
„Mes atradome, kad tokių pačių ar panašių garsai struktūros tą patį reiškiančiuose žodžiuose pasikartoja kalbose visame pasaulyje, nepriklausomai nuo geografinės vietovės ar kalbų kilmės“, teigė vienas iš tyrimo autorių, Mortenas H. Kristiansenas (Morten H. Christiansen), psichologijos profesorius ir Kornelio pažintinės neurologijos laboratorijos (Cornell’s Cognitive Neuroscience Lab.) direktorius. „Mes kol kas nežinome šio reiškinio priežasties, bet atrodo, kad tai turėtų būti susiję su žmogaus prigimtimi“.
„Pavyzdžiui, daugelyje kalbų žodyje „nosis“ (palyginimui, angl. nose, rus. нос) yra garsai „Neh“ arba „oo“. Didelė tikimybė, kad žodyje „liežuvis“ kitose kalbose bus garsas „l“. O žodyje „lapas“ (angl. leaf, rus. лист) – garsai „b“, „p“ ir „l“. „Smėlis“ (sand, песок) su didele tikimybe turės garsą „s“, o „raudonas“ ar „apvalus“ (ang. red, round) – garsą „r“. Visai nereiškia, kad visi žodžiai turi šiuos garsus, bet statistinė tikimybė pasirodė daug didesnė, nei mes tikėjomės, ir tikrai ne tokia, kokia ji būtų, jei žodžiai būtų kuriami atsitiktiniu būdu“, teigė M. Kristiansenas.
Asociacijos buvo ypač stiprios tarp žodžių, kurie apibūdina kūno dalis.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad yra žodžių, kuriuose tarsi stengiamasi išvengti tam tikrų garsų. Tai ypač buvo pastebima tarp įvardžių. Pavyzdžiui, žodyje „aš“ mažai tikėtina, kad bus garsai „u“, „p“, „b“, „t“, „s“, „r“ ir „l“. O žodyje „tu“ (angl. You) – garsai „u“, „o“, „p“, „t“, „d“, „q“, „s“, „r“ ir „l“.
Tyrimo autorių komanda, sudaryta iš kognityvinių mokslų specialistų, kalbininkų ir kompiuterių technologijų specialistų iš Argentinos, Vokietijos, Olandijos ir Šveicarijos, analizavo daugiau nei 6000 dabartinių pasaulio kalbų ir 85% šių kalbų dialektų 40-100 pagrindinių žodžių.
Toks kalbų skaičius sudaro maždaug 62 procentus visų pasaulio kalbų.
Tiriami žodžiai buvo įvardžiai, kūno dalių pavadinimai, savybės (pvz. mažas, pilnas), veiksmažodžiai, apibūdinantys judesius, daiktavardžiai, apibūdinantys gamtos reiškinius ar gyvūnus (pvz. žvaigždė, žuvis).
M. Kristiansenas teigė: „Pasirodė, kad nemaža dalis šių pagrindinių žodžių turi stiprias asociacijas su konkrečiais garsais. Mes norėjome paskelbti savo rezultatus ir išvadas, ir atkreipti dėmesį į šį įdomų rezultatą“.
Autorių teigimu, tyrimo rezultatus reiktų laikyti konservatyviais, nes toks garsų struktūros paplitimas kalbose iš tiesų gali būti kur kas didesnis.
Šios išvados meta iššūkį vienam iš senų lingvistikos teiginių, sakančių, kad ryšys tarp žodžio garsų ir žodžio prasmės yra atsitiktinis.
Per pastaruosius 20 metų kalbų tyrėjai jau suabejojo, ar toks teiginys turėtų būti priimamas kaip dogma. Pavyzdžiui, ankstesni tyrimai parodė, kad žodžiai, reiškiantys mažus objektus, įvairiose kalbose turi daugiau aukštesnių garsų.
Tačiau iki šiol atlikti tyrimai dažniausiai nagrinėjo tik konkrečių žodžių ir garsų ryšius, ir tik nedidelėse kalbų grupėse.
Todėl buvo neįmanoma pasakyti, ar panaši garsų struktūra tokiuose pačiuose žodžiuose yra tikrai kažkas bendro visoms kalboms ir visame pasaulyje. Tačiau šis pirmas didelio masto tyrimas iš karto davė atsakymą, ir jis yra taip.
Mokslininkai kol kas negali pasakyti, kodėl žmonės įvairiausiose kalbose yra linkę naudoti tokius pačius garsus, apibūdindami pagrindinius objektus ir reiškinius.
Gali būti, kad tai susiję su tuo, kaip vaikai mokosi kalbos, ir šie garsai duoda tam tikrą impulsą smegenims. Todėl tikėtina, kad tai susiję su žmogaus protu, tuo, kaip jis veikia, atpažindamas ir formuodamas žodžius ir sakinius, tuo, kokius garsus mes naudojame bendraudami.
Atsakymas į šį klausimą būtų vienas iš pagrindinių būsimiems tyrimams.
Sound–meaning association biases evidenced across thousands of languages, PNAS, www.pnas.org/cgi/doi/10.1073/pnas.1605782113
Daugiau:
Kuriama Lietuvių kalbos sintaksinės-semantinės analizės informacinė sistema
Giedrius Kuprevičius: „Jeigu kalba formuotų žmonių mąstymą, aplink būtų labai tylu“
Ptolemėjo geografija ir baltų tautos
Apie gotų kalbos savybinių įvardžių ir būdvardžių rodomųjų formų kilmę
Šiuolaikinių europiečių DNR ištakos – trijose senovės žmonių grupėse