Kelionė laiku į kalbų pramotę

Nesvarbu, ar jūs kalbate anglų ar urdu, portugalų ar persų kalbomis, šių kalbų šaknys yra tos pačios – tai protoindoeuropiečių kalba, iš kurios kilo keli šimtai šiuolaikinių kalbų, įskaitant ir lietuvių, taip pat ir tokios, kurios jau išnykusios, ir šia kalba kalbėjo žmonės, gyvenę maždaug 6000 – 3500 metais prieš Kristų stepėse, esančiose šiauriau Kaspijos jūros.

Jie nepaliko jokių rašytinių tekstų, ir nors kalbininkai ir kalbos istorikai jau nuo 19-ojo amžiaus mėgina atkurti šią kalbą, remdamiesi protoindoeuropiečių kalbos „dukromis“, vis tik buvo manoma, kad klausimas, kaip ši kalba iš tikrųjų skambėjo prieš aštuonis tūkstančius metų, liks neatsakytas.

Tačiau Kembridžo ir Oksfordo universitetų mokslininkai sukūrė statistikos ir bangų analizės (tame tarpe ir garso, nes garsas – taip pat banga), metodais pagrįstą technologiją, kuri leidžia analizuoti, kaip žodžiai galėjo „judėti“ žemyn kalbų medžiu, kurio šaknys – senojoje indoeuropiečių kalboje. Tai tarsi žodžių kelionė laiku, einant vis tolyn į praeitį, iki pat pradinės protoindoeuropiečių kalbos, išgirstant, kaip tie žodžiai galėjo skambėti, kai jie buvo ištariami prieš 8000 metų.

Įdomu, kad šio metodo esmė glūdi matematikoje ir statistinėje analizėje. „Garsai – tai bangos ir jos turi formą“, teigia vienas iš šio tyrimo autorių, profesorius Džonas Aštonas (John Aston) iš Kembridžo universiteto statistikos laboratorijos. „Ištartas žodis – tai oro vibracija, ir šios vibracijos forma gali būti išmatuota ir paversta ją apibūdinančia skaičių seka. Kai turime šiuos duomenis, ir kitos kalbos žodžio, reiškiančio tą patį, duomenis, mes galime juos statistiškai palyginti. Ir tirti, ar jie yra panašūs, jei taip – kuo, ir kaip turėtų pasikeisti, kad iš vienos kalbos žodžio virstų tuo pačiu kitos kalbos žodžiu.“

Žodžiai, išnykę prieš tūkstančius metų, gali būti atkurrti, naudojant naują garso spektro statistinių tyrimų metodą. . Spektrograma, rodanti žodžio garsų formos kitimą - nuo prancūziško un iki itališko uno. Iliustr.: John Aston — Žodžiai, išnykę prieš tūkstančius metų, gali būti atkurti, naudojant naują garso bangų spektro statistinių tyrimų metodą. Spektrograma, rodanti žodžio garsų formos kitimą – nuo prancūziško un iki itališko uno. Iliustr.: John Aston

Žodis, pasakytas viena kalba, turės kiek kitokią bangos formą nei tą patį reiškiantis žodis, pasakytas kita kalba, ar ta kalba, iš kurios jis kilo. Iš vienos bangos formos į kitą galima pereiti, vis pridedant nedidelius pokyčius.

„Tai tarsi stebėjimas, kaip kiekvienas garsas žodyje kito, virsdamas kiek kitokiu, o to pasekoje kito ir pačių žodžių tarimas“, sako Džonas Aštonas. „Garsus mes pavertėme spektrogramomis – tai tarsi garso forma – trimatis paviršius, rodantis garse esančius dažnius ir jų kitimą, tariant žodį. Spektrogramas nesunku vizualizuoti, ir kiekviename analizės etape mes galime vėl paversti spektrogramą garsu ir išgirsti, kaip žodis pasikeitė.“

Šių pakeitimų šaltinis – ne atsitiktinis, o paremtas analize, kaip keitėsi žodžiai dabartinėse kalbose, kilusiose iš protoindoeuropiečių, tai pat buvo panaudoti ir archyviniai garso įrašai. Taip tyrėjai sukūrė „atskaitos“ taškus ir ekstrapoliavo garsų pokyčius į praeitį.

Įdomu, kad šio tyrimo metu Vokietijoje garso įrašų archyve pavyko rasti senosios prūsų kalbos, laikomos mirusia nuo septynioliktojo amžiaus, žodžių – dalis jų buvo „pasiskolinti“ Žemutinės Prūsijos tarmės.

Tyrimui mokslininkai pasirinko skaičius, nes jie reiškia tą patį visose kalbose.

Nors galbūt kaip kuriems europiečiams rezultatai atrodys keisti ir neįtikinantys, tačiau tikrai ne lietuviams. Net stebėtina, kaip šiuolaikiniai anglų kalbos skaičiai, keliaudami laiku į praeitį, virsta… lietuviškais.

Štai angliško žodžio Five – penki – atgalinė evoliucija.